Net paprasčiausio vaistinio preparato apraše įprasta matyti informaciją apie galimus šalutinius jo poveikius. Todėl neturėtų stebinti tai, kad kiekvienas mūsų vienaip ar kitaip reaguoja ir į vakcinas, skirtas paruošti organizmą kovai su koronaviruso užkratu. Anot specialistų, tam tikri po skiepo pasireiškę simptomai – kaip tik lauktinas patvirtinimas, jog vakcina atlieka jai skirtą darbą.

Natūrali organizmo reakcija

Skausmas, paraudimas, patinimas injekcijos vietoje, nuovargis, bendras silpnumas, galvos, raumenų ir sąnarių skausmas, karščiavimas, šaltkrėtis – tokie yra trumpalaikiai šalutiniai poveikiai, kurie įprastai gali pasireikšti daliai žmonių pasiskiepijus bet kuria vakcina nuo COVID-19. Be to, šios organizmo reakcijos galimos ir į kitas vakcinas, pavyzdžiui, nuo gripo ar erkinio encefalito.

„Tai yra dažniausi simptomai, kuriuos įvardija mūsų pacientai, ir jie nėra pavojingi sveikatai, tad to nereikėtų baimintis – priešingai, tai yra normalu ir netgi geras požymis, nes organizmas pradeda gaminti antikūnus. Taigi vakcina veikia, daro tai, ko mes iš jos tikimės“, – aiškino uostamiesčio klinikos „Mano šeimos gydytojas“ šeimos gydytoja Rūta Radzevičienė-Jurgutė.

Kitaip tariant, šalutinis poveikis pasireiškia kaip organizmo imuninis atsakas į vakciną – imuninė sistema mokosi, kaip ateityje aptikti ir sunaikinti koronavirusą.

Medikė juokais prisipažino, kad pati, nei po pirmos, nei po antros ir net po trečios vakcinos dozės nesulaukusi stiprių reakcijų, išskyrus nedidelį diskomfortą dėl dūrio, netgi pasijuto kiek neužtikrintai, ar vakcina išties gerai veikia. Galiausiai atliktas antikūnų testas patvirtino, jog medikė po vakcinacijos turi prieš koronavirusinę infekciją susidariusį imunitetą.

Tolerancija – skirtinga

R.Radzevičienės-Jurgutės teigimu, per visą laikotarpį, kiek nuo koronaviruso skiepijami mūsų šalies gyventojai, nė vieno labai sunkaus nepageidaujamo reiškinio, susijusio su kuria nors vakcina, nepasitaikė ir jos profesinėje praktikoje.

„15 mūsų medicinos įstaigos gydytojų aptarnauja apie 20 tūkst. Klaipėdos gyventojų, tačiau apie tokius atvejus neteko girdėti ir iš kolegų – įprastai sudėtingus klinikinius atvejus aptariame tarpusavyje, – pasakojo pašnekovė. – Žinoma, žmonių tolerancija skirtinga, vienas, net ir turėdamas 38 laipsnių temperatūrą, dar bando dirbti, o kitas ir su menkesniais negalavimais gali skųstis labai bloga savijauta. Taigi tai labai individualu.“

Anot šeimos gydytojos, remdamasi savo praktika ji galėtų tik spėti, kodėl dalis pasiskiepijusiųjų faktiškai nepatiria jokių šalutinių vakcinos nuo COVID-19 poveikių.

„Teko pastebėti, kad tų žmonių, kurie apskritai skiepijasi dažniau, – pavyzdžiui, nuo gripo, erkinio encefalito, reakcija ir į vakciną nuo koronaviruso būna švelnesnė nei tų, kurie paskutinį kartą buvo skiepijami, pavyzdžiui, vaikystėje. Galbūt dėl to tokių žmonių imuninė sistema yra labiau „treniruota“, tad turi mechanizmus, padedančius gaminti antikūnus“, – svarstė šeimos gydytoja.

Kada kreiptis pagalbos

Pasak R.Radzevičienės-Jurgutės, pasiskiepijus vakcina nuo koronaviruso, minėti nepavojingi sveikatai šalutiniai poveikiai gali trukti iki trijų parų.

„Bet kuriuo atveju visi šie simptomai yra neilgalaikiai ir paprastai savaime praeinantys. Tačiau jei jie trunka ilgiau nei tris paras arba kamuoja tikrai nepakeliamas skausmas ar bendras nuovargis, itin aukšta temperatūra, jei labai ištinsta ranka, tada, žinoma, būtina kreiptis į medikus“, – patarė šeimos gydytoja.

Galbūt, siekiant sušvelninti galimus simptomus, prieš skiepijimą praverstų kokie nors vaistiniai preparatai?

„Bent jau remiantis šiandienos turima informacija, prieš vakcinaciją tikrai nereikia vartoti nei krešumą, nei temperatūrą mažinančių, nei kokių kitų vaistų. Jei kokia reakcija pasireikš, tada ir bus matyti, ar to reikia. Įprastai sumažinti temperatūrai bei sušvelninti nemaloniems simptomams rekomenduojamas paracetamolis, taip pat reikėtų vartoti daugiau skysčių, atsisakyti aktyvios veiklos“, – esmines rekomendacijas nurodė medikė.

Anot pašnekovės, natūralu, kad žmonėms kelia nerimą ir viešumoje nuskambėjusi informacija apie tromboembolinių komplikacijų ar miokarditų pasiskiepijus nuo COVID-19 tikimybę.

Nors statistiškai šie šalutiniai poveikiai itin reti (pavyzdžiui, kraujo krešėjimo komplikacijų rizika pasiskiepijus „Vaxzevria“ bei „Johnson & Johnson“ vakcinomis, nesiekia nė dviejų atvejų iš milijono), vis dėlto reikėtų žinoti ir neignoruoti tam tikrų simptomų, kurie gali įspėti apie sveikatai galimas rimtesnes problemas.

„Jei praėjus trims dienoms po vakcinos ir tęsiantis iki dviejų savaičių (kartais nurodomas ir 21 dienos periodas), atsiranda galvos skausmas, galūnių jutimo, kalbos, sąmonės sutrikimai, dusulys, kosulys ar šie simptomai netgi sunkėja, būtina kreiptis į medikus. Laiku suteikus reikalingą medicininę pagalbą, galima išvengti nepageidautinų sveikatai pasekmių“, – aiškino medikė.

Statistika – iškalbinga

Kita vertus, specialistai atkreipia dėmesį į tai, jog, naudojant kontraceptinius preparatus ir rūkant, tromboembolinių komplikacijų rizika gerokai didesnė negu vakcinuojantis, o lemtingą gyvybei kraujo krešulių susidarymą ar miokarditą dažniau gali sukelti pati koronavirusinė infekcija.

„Be to, mes dar nežinome šio viruso savybių – jis nuolat mutuoja, atsiranda naujos formos, ir kiekviena tų mutacijų turi savų ypatumų. Pavyzdžiui, būtent delta atmaina ypač paveikia kardiovaskulinę sistemą“, – aiškino medikė.

Tad, pasak pašnekovės, reikėtų įvertinti ne tik tikėtinų sunkesnių šalutinių poveikių realią statistiką, bet ir tai, jog bet kokiu atveju vakcinų nauda yra ženkliai didesnė už galimą riziką susirgus koronavirusu.

„Ir pirmiausia mes turime kalbėti apie išgelbėtas gyvybes, nes skiepas neabejotinai gelbsti gyvybę“, – sako šeimos gydytoja R. Radzevičienė-Jurgutė.

Tai patvirtina ir Lietuvos statistikos departamento, kuris vykdo vakcinų veiksmingumo bei galimų šalutinių poveikių stebėseną šalyje, neseniai paskelbti duomenys apie gamintojo „Pfizer-BioNTech“ vakcinos „Comirnaty“ efektyvumą apsaugant nuo užsikrėtimo delta atmaina, hospitalizacijos ir mirties.

Atlikta analizė rodo, kad pasiskiepijusių asmenų rizika užsikrėsti sumažėja net 5 kartus, rizika patekti į ligoninę dėl COVID-19 yra 10 kartų mažesnė nei nepasiskiepijusiųjų, o rizika numirti nuo COVID-19 – bent 20 kartų mažesnė.