Pasirodė, kad meditacija 47 % sumažino širdies smūgio ir insulto riziką (lyginant su kita tiriamųjų grupe, kuri gydėsi tradicianiais metodais). Šis tyrimas patvirtino, kad tarp sąmonės būklės ir organizmo sveikatos yra glaudus ryšys.
Ilgesnis gyvenimas
Kas trumpina mūsų gyvenimą? Be abejo, tas pats stresas. Kai mes atsiduriame stresinėje situacijoje, mūsų organizme ima gamintis kortizolis ir adrenalinas. Ilgai trunkantis ir lėtinis stresas nepraeina be pasekmių – mūsų organizmas patiria šių hormonų poveikį. Bėgant laikui, visa tai baigiasi organizmo audinių (įskaitant raumenis, kaulus, odą ir galvos smegenis) struktūriniais pažeidimais. Mes pradedame greičiau senti. Manoma, kad stresas daro įtaką ir telomeroms – specializuotoms heterochrominėms struktūroms, esančioms eukariotinių chromosomų galuose, o tai tai kliudo dalintis ląstelėms ir ilgina gyvenimo trukmę.
Kitaip nei kortizolis, dehidroepiandrosteronas (taip pat antinksčių gaminamas hormonas) blokuoja streso hormonus. Bėgant metams, mūsų organizmas jo pagamina vis mažiau, tad prasideda senėjimas ir įvairios ligos.
O dabar truputį apie melatoniną (miego hormoną). Neseni tyrimai parodė, kad melatoninas yra labai galingas antioksidantas, tačiau jo bėgant metams taip pat pagaminama vis mažiau. Eksperimentai su laboratoriniais gyvūnais įrodė, kad didelis dehidroepiandrosterono ir melatonino lygis ilgina gyvenimo trukmę.
Reguliarus meditacijos praktikavimas padeda suaktyvinti organizmo jėgas ir lėtina senėjimo procesus. Kaip rodo medicinos mokslų daktaro ir Tarptautinio ilgaamžiškumo instituto Vincento Giampapos tyrimai, meditacijos metu kūne vyksta akivaizdūs biocheminiai pokyčiai: kortizolio lygis krinta vidutiniškai 46 %, dehidroepiandrosterono lygis pakyla 23,77 %, o melatonino lygis išauga 97 %.
Išskleistų plaučių paviršiaus plotas sudarytų 80 kvadratinių metrų. Tai maždaug pusė krepšinio aikštelės ploto
Kitas faktas
Komentarai (2)