Diabetas  - liga, kuomet organizme sutrinka hormono, vadinamo insulinu, gamyba ir (arba) jo atsargos. Jeigu insulino trūkumą įtakoja genetinis faktorius, tuomet išsivysto I tipo diabetas. Jei diabetas yra įgyjamas – tai II tipo diabetas. Abiem atvejais pacientai, sergantys diabetu, susiduria su svorio metimo problema dėl organizme sutrikusios cukraus ir insulino kiekio kraujyje kontrolės.      

Kodėl diabetikai priauga svorio?

Norint suprasti sergančiųjų diabetu lieknėjimo problemos sudėtingumą, būtina išsiaiškinti tarpusavio ryšį tarp cukraus kiekio kraujyje, insulino ir pačio diabeto.

Cukraus kiekis kraujyje priklauso nuo suvartojamo angliavandenių turinčių maisto. Cukraus kiekis kraujyje auga proporcingai suvalgyto maisto virškinimo greičiui: kuo daugiau maiste  angliavandenių, tuo greičiau jis suskaidomas virškinamajame trakte, tuo greičiau cukrus patenka į kraują.

Reaguodamas į cukraus kiekio kraujyje padidėjimą, organizmas duoda signalą kasai, kad ši pagamintų atitinkamą kiekį insulino ir išskirtų jį į kraują. Kuomet insulinas patenka į kraują, jis suriša cukrų ir pagal poreikį nukreipia jį į organizmo ląsteles: esant fizinei įtampai, cukrus pristatomas į raumenų ląsteles ir galvos smegenis, aprūpindamas jas energija; jeigu organizmas nejaučia papildomos energijos poreikio, cukrus pristatomas į riebalines ląsteles, kur ir kaupiasi. Tokiu būdu, jeigu organizmui trūksta energijos, cukrus skaidysis ląstelėmis ir eikvosis dirbant darbą; priešingu atveju cukrus didins kūno masę.  

Diabetikų lieknėjimo problema slypi tame, kad jų cukraus kiekis kraujyje padidintas praktiškai visą laiką. Taip nutinka dėl to, kad organizmas dėl insulino trūkumo negali reguliuoti cukraus pusiausvyros. Tokiu būdu, cukraus srautas iš kraujo į organizmo riebalų ląsteles praktiškai nenutrūksta, o tai ir sudaro sąlygas pastoviam kūno masės didėjimui.