Tiesą sakant, plaukų išslinkimas dėl genetinių veiksnių arba autoimuninių ligų į trečią dešimtį įžengusioms moterims yra gana dažnas reiškinys.

Kai kurie susirgusieji netenka ne tik plaukų ant galvos, bet ir antakių, blakstienų, vyrams išretėja barzda. Blogiausiu atveju galima net pūlinga alopecija, ant nosies ir lyties organų atsiranda opelių.
 
Kai kurios kitos ligos
 
Rimti negalavimai, tokie kaip vėžys, kepenų ir uždegiminės žarnyno ligos, gali lemti plaukų išslinkimą. Dėl to ir primygtinai rekomenduojama, vos pastebėjus tokią problemą, pasikonsultuoti su gydytoju. Juk kaip dažnai žmonės nė neįtaria sergantys.

Kai kurios odos ligos, pavyzdžiui, psoriazė ir dermatitas, taip pat trukdo normaliai augti plaukams.
 
Kai kurie vaistai
 
Toks šalutinis poveikis, kaip plaukų slinkimas, ypač būdingas preparatams, naudojamiems vėžiui, artritui, depresijai, širdies ligoms, aukštam kraujospūdžiui gydyti, taip pat hormoniniams kontraceptikams. Tiesa, pastarųjų poveikis labai priklauso nuo vaisto tipo ir individualios organizmo reakcijos į jį.

Ir nors plaukų išslinkimas nuo vaistų paprastai būna laikinas, specialistai įspėja: jeigu turite tokį įgimtą polinkį – pavyzdžiui, jūsų šeimoje būta panašių atvejų, – dalies plaukų galite netekti visiems laikams.

Įdomus faktas: kai kuriems pacientams plaukų išslinkimą gydytojai susieja net su vaistais nuo refliukso (rūgštaus skrandžio turinio patekimo į stemplę). Tačiau pabrėžia negalintys teigti, jog analogiškas poveikis būdingas absoliučiai kiekvienam tokiam preparatui.

Tiesiog visi receptiniai vaistai turi potencialo sutrikdyti normalų plaukų augimą. Deja, pasakyti, kada ir kuris vaistas tą potencialą realizuos, praktiškai neįmanoma. Kiekvieno mūsų jautrumas tokiems dalykams yra individualus. Bet jeigu pastebėjote, kad plaukų slinkimo pradžia sutapo su kokio nors preparato vartojimo pradžia ir nebuvo jokių kitų tą lemti galėjusių veiksnių, nepakenks pasidalyti savo įtarimais su gydytoju.