Už termino „galvos svaigimas“ glūdi patys įvairiausi pojūčiai: nuo alpimo ir jausmo, kad tuoj neteksi sąmonės, iki jutimo, kad siūbuoja kūnas ar aplinkui esantys daiktai. Kokios šio reiškinio priežastys?
Galvos svaigimu vadinamas tas neteisingas savo kūno suvokimas aplinkoje arba siūbavimo, sukimosi pojūtis. Tai gali būti neurologinių ir somatinių ligų simptomas, būdingas maždaug 80 % visų patologijų. Galva gali pradėti svaigti sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, akių ir ausų, kraujo, psichikos ir neurologinės kilmės ligomis. Tai itin nemalonus ir subjektyvus simptomas, kuris ženkliai pablogina žmogaus gyvenimo kokybę.
Priimta išskirti du galvos svaigimo tipus: sisteminį ir nesisteminį.
Sisteminiu svaigimu vadinama iliuzija, kai žmogui atrodo, jog juda jo nuosavas kūnas arba aplinkui esantys daiktai (kažkas panašaus, tarytum pasisukus karuselėje). Gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, pablykšti odos dangalai, padidėti prakaitavimas, atsirasti nerimo jausmas. Tikrasis sisteminis svaigimas yra susijęs su tam tikrų vestibiuliarinio analizatoriaus sričių dirginimu ir, priklausomai nuo pažeidimo lygio, būna periferinis arba centrinis. Dažniausia tokio svaigimo priežastis – sutrikęs galvos smegenų ir vidinės ausies aprūpinimas krauju, uždegiminiai ir degeneraciniai klausos bei pusiausvyros organų procesai, taip pat ir intoksikacija.
Nesisteminis galvos svaigimas – tai nestabilumo jausmas. Tokia būsena gali ištikti prieš nušalimą, jeigu yra emocinų sutrikimų, pažeidžiamas regos analizatorius, sutrinka smegenėlių veikla.
Galvos svaigimo priežastys
Kaklinės stuburo dalies patologija. Vestibiuliarinė sistema labai jautriai reaguoja į sutrikusią kraujotaką. Vidinė ausis ir galvos smegenų vestibiuliariniai centrai aprūpinami juo per stuburo arterijų sistemą. Jos tiesiasi siaurais kanalais kaklinėje stuburo dalyje. Nestabilioje būsenoje, patyrus traumą, prasidėjus osteochondrozei šios arterijos gali būti spazmuojamos arba suspaudžiamos; tokiu atveju sutrinka kraujotaka ir prasideda galvos svaigimas. Pagrindiniai simptomai sergant tokiomis ligomis yra galvos svaigimas, tirtėjimas, stiprėjantis pasukus arba palenkus galvą, „žvaigždutės“ ir „musytės“ akyse, suprastėjęs matymas tamsoje, kaklo skausmai ir nemalonūs pojūčiai, nuovargis, dirglumas. Galimi arterinio kraujospūdžio svyravimai, pykinimas ir vėmimas.
Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.
Kitas faktas
Komentarai (18)