Tokių pavyzdžių galima rasti be galo daug. Kiekvienas pažvelkime į save – ar sergame, kai sekasi darbas, šalia mylimasis ar mylimoji, kai planuojame kelionę į egzotišką šalį? Bet jeigu jau daugelį metų gyvename kartu su anyta, nes vis neužtenka pinigų įsigyti nuosavą būstą, vyras ką tik neteko darbo, o sūnus jau antrą kartą šį mėnesį pametė sportinę aprangą, tada paprasčiausia sloga perauga į bronchitą, o gydyti prireikia antibiotikų.

Stresas, stresas, stresas... Ypač jeigu jis nėra labai stiprus, tačiau nuolatinis, t. y. ilgai besitęsiantis (visose paminėtose situacijose būtent toks ir buvo), tuomet tai pats pavojingiausias vaikų sveikatos priešas.

Mokslininkai yra pastebėję ir tyrimais patvirtinę, kad šeimose mikroklimatas daro didžiulę įtaką ten augančių vaikų imuninei sistemai, kuri, susidurdama su natūraliais aplinkos antigenais, psichikos įtakoje gali pradėti kovoti pati prieš save, t. y. susergama autoimuninėmis ligomis. Jeigu vaikai dažnai serga, reikia atkreipti dėmesį į abiejų tėvų bei tėvų ir vaikų tarpusavio santykius, juos keisti.

Labai nedaug reikia vaikui, kad jo nepultų virusai, bakterijos ir jam nereikėtų kviestis ligų į pagalbą, kad jaustųsi mylimas, suprastas ir užjaustas. Paklauskime dažniau savo vaikų: kaip tau šiandien sekėsi darželyje, mokykloje? Kas tave pradžiugino, o gal nuliūdino? Kur norėtum su manimi nueiti, nuvažiuoti? Ir neskubėkime patarinėti ar mokyti, kaip reikėtų elgtis. Vaikui reikia išklausymo, supratimo ir meilės. Tokiam, koks jis yra. Juk tai pats brangiausias mūsų turtas!