Vaikams ir paaugliams būtina pateikti įtikinamą informaciją apie rūkymo žalą. Gąsdinti paauglio nereikėtų. Svariais argumentais rinktis sveiką gyvenimo būdą galėtų būti paprasčiausiais mitų apie tabaką paneigimas.

Pirmas mitas: rūko visi

Netiesa. Didžioji žmonijos dalis nerūko. Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse rūkimo mada po truputį slūgsta. Šiuolaikinė civilizuota visuomenė praktikuoja sportą, reguliarią kasdienę mankštą. Rūkymas gali būti kliūtis karjerai. Vis daugiau darbdavių atsisako priimti į darbą rūkančius. JAV daugiau kaip 35 mln metė rūkyti, Anglijoje – virš 8 mln. žmonių. Mūsų šalyje jaunimas vis dažniau atsisako rūkymo ir praktikuoja sveiką gyvenimo būdą, nes pagaliau supranta rūkymo beprasmybę.

Antras mitas: mesti rūkyti lengva

Netiesa. Dauguma rūkalių bent kartą savo gyvenime bandė mesti rūkyti, bet jiems tai nepavyko. Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos duomenimis iš pirmo bandymo tai padaryti pavyksta tik kas šimtajam rūkaliui “su stažu”.

Trečias mitas: rūkymas – nekenksmingas užsiėmimas

Netiesa. Rūkymas – pagrindinis plaučių, širdies, nervų sistemos ligų rizikos veiksnys. 9 iš 10 sergančių plaučių vėžiu, rūkė. Jeigu žmogus rūkyti pradėjo nuo 15 metų, jo gyvenimo trukmė sutrumpėja daugiau nei 8 metais. Pradėjusieji rūkyti dar neturėdami 15 metų, 5 kartus dažniau miršta nuo vėžio nei tie, kurie rūkyti pradėjo po 25-erių.

Ketvirtas mitas: rūkymas pavojingas tik rūkančiajam

Netiesa. Medikai jau seniai nustatė, kad pasyvūs rūkaliai taip pat tampa tabako aukomis. Pasyvus rūkymas praktiškai trečdaliu padidina susirgimo plaučių vėžiu riziką. Moterys, kurių vyrai rūko, gyvena 4 metais trumpiau nei tos, kurių vyrai nerūko.