Pasak prof. S. Čaplinsko, 2010-2011 m. iš 22 nuo gripo mirusių vyresnio amžiaus asmenų, 21 nebuvo pasisikiepijęs nuo gripo. Nors tai galėjo padaryti nemokamai ir būtų išvengta mirčių. Kasmet Valstybinė ligonių kasa nuperka apie 100 tūkst. gripo vakcinos dozių, skirtų rizikos grupių asmenims. „Ne visi vyresnio amžiaus žmonės žino, kad vyresni nei 65 metų asmenys priklauso rizikos grupei ir savo gydymo įstaigoje nuo gripo gali paskiepyti nemokamai“, – aiškino prof. dr. S. Čaplinskas.

Lietuvoje kasmet gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis suserga apie 400 tūkst. gyventojų, o skiepijimosi nuo gripo vidurkis yra vienas žemiausių Europoje. Jei ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse pasiskiepijusių nuo gripo gyventojų skaičius siekia 70-75 proc., Lietuvoje jis sudaro – 7 procentus.

Pasak naujausios Lietuvos gyventojų apklausos apie jų požiūrį į vakcinaciją nuo gripo ir kitų užkrečiamųjų ligų, kas antras (54 proc.) gyventojas pritaria skiepams nuo užkrečiamųjų ligų. Pagrindiniai skiepijimosi motyvai: tikėjimas, kad vakcina gali apsaugoti (52%), šeimos gydytojų rekomendacijos (39%), galimybė skiepytis darbdavio lėšomis (16%).

Apklausos duomenimis, tik 24 proc. gyventojų atsakė, kad yra skiepijęsi nuo gripo, likusieji – ne. Tarp pasiskiepijusių daugiau moterys, miestų gyventojos. Paklausus gyventojų, ar ketina skiepytis nuo sezoninio gripo, 64 proc. atsakė neigiamai, 22 proc. – teigiamai. Paklausus gyventojų, kodėl neketina skiepytis nuo gripo, pusė jų atsakė netikintys, kad skiepai gali apsaugoti nuo gripo. Ateityje daugiau ketina skiepytis jaunimas.