Gydytojai paprastai praleidžia labai daug laiko išrašydami vaistus ir vykdydami jų kontrolę, ypač pacientams, sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis. Todėl šie dažniausiai vienpusiškai girdi tik raginimus vartoti vaistus.

Bet ką gali reikšti jūsų bendrosios praktikos gydytojo patarimas bent kelioms savaitėms ar mėnesiui nutraukti pastovų vaistų vartojimą? Vadinamosios „vaistų atostogos“, kai pacientas nutraukia savo reguliariai vartojamus vaistus, medicinos praktikoje yra gana dažnas reiškinys.

Neretai vaistai „išeina atostogauti“ dėl nepageidaujamų, sunkių šalutinių poveikių, bet kartais tokia pertrauka yra daroma dėl paciento sveikatos gerinimo. Pavyzdžiui, prostatos vėžys yra gydomas hormoniniais vaistais, kurie slopina testosterono gamybą, ir gydymas tęsiasi ne vieną mėnesį. Šie galingi vaistai turi stiprų šalutinį poveikį, pradedant nuo impotencijos, karščio „bangų“, baigiant kaulų retėjimu. Kai kuriems vyrams vaistus į „atostogas išleisti“ tenka net keliems mėnesiams, kad išnyktų šalutiniai poveikiai, ir tik tuomet vėl grįžtama prie pastovaus gydymo vaistais kurso.

Kanados mokslininkų atliktuose tyrimuose pažymima, kad darant mažas pertraukas tarp vaistų vartojimo, žmonėms pasireiškia mažiau vaistų sukeliamų šalutinių poveikių. Tačiau profesorius Styvas Džeksonas perspėja, kad tokios pertraukos tinka ne visų tipų lėtinių ligų gydymui: „Pavyzdžiui, žmonės, sergantys epilepsija, padarytų didžiulę klaidą, nuspręsdami trumpam nutraukti gydymą.“

Profesorius Styvas Džeksonas ir kiti specialistai perspėja, kad vaistus „išleisti atostogų“ galima tik pasitarus su gydančiu specialistu ir medikams griežtai prižiūrint paciento būklę.