Darganotą dieną daugelį iš mūsų apima melancholija. Jeigu lietingi ir niūrūs orai tęsiasi ir toliau, prastėja nuotaika ir bendra savijauta. Tačiau tiesa ta, kad mūsų būklė priklauso ir nuo kitų veiksnių, ir visą kaltę suversti vien orams nėra sąžininga. Depresija gali apimti netgi puikią ir saulėtą dieną, o jos priežastis, kad ir kaip keistai tai nuskambėtų, gali slypėti produktuose, kuriais mes maitinamės.
Jau ne kartą rašėme apie tai, koks maistas padeda pakelti nuotaiką. Yra ir atvirkštinis variantas (nors nuotaiką gadinančių produktų nėra labai daug) – tai cukrus, dirbtiniai saldikliais, kava ir raudona mėsa, vartojama dažnai ir dideliais kiekiais.
Jeigu geriate daug kavos (t. y. po 3–4 puodelius per dieną ir daugiau), išsivysto priklausomybė nuo kofeino. Jeigu šis dopingas atimamas, žmogus pasijunta bejėgis, sugniuždytas, nelaimingas. Išeitis tik viena – gerti ne daugiau kaip po 2 puodelius per dieną ir daryti tarp grimų pertraukas.
Na, o su saldumynais – visai kita istorija. Apėmus blogai nuotaikai, žmonės ieško juose paguodos, nusiraminimo, tačiau dažniausiai perlenkia lazą, ir cukraus perteklius padidina nuovargį, dar labiau pablogina emocinę būklę. Prie saldumynų taip pat galima priprasti – kitaip tariant, organizmas gamina daugiau insulino, kad galėtų perdirbti cukrų, ir ima reikalauti savo kasdienės porcijos. Jeigu jos neduosite, tuojau pat subjurs nuotaika. Keisti cukrų saldikliais – taip pat ne išeitis. Jie irgi sukelia depresiją.
Jei kalbėtume apie raudoną mėsą (avieną, jautieną ir kiaulieną) – dažnas ir nesaikingas jos vartojimas baigiasi tuo, kad mūsų organizmas nespėja jos virškinti. Žarnyne prasideda irimo procesai, susidaro nuodai, kurie bus įsiurbiami ir veiks nervų sistemą, todėl pasijus nuovargis, dirglumas, apims depresiška būsena.
60 sekundžių - tiek laiko paprastai reikia kraujo ląstelei apkeliauti visą organizmą
Kitas faktas
Komentarai (1)