Paskutiniaisiais dešimtmečiais industrinėse šalyse kartu su vykstančiais gyvenimo būdo pokyčiais kinta ir šeimos struktūra: mažėja vaikų, augančių pilnose šeimose su abiem biologiniais ir susituokusiais tėvais, vis dažniau juos augina nesusituokę ar vieniši tėvai, taip pat šeimos su patėviais ir pamotėmis. Kintant šeimos sampratai, kuriamos naujos alternatyvos šeimos koncepcijos. Vis daugiau vaikų gimdo nesusituokusios moterys, dažnos ir nesantuokinės bendro gyvenimo formos, pvz., kohabitacija. Dėl vedybų, skyrybų ir kitų priežasčių ženkliai išaugo vienišų motinų skaičius. Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Biomedicininių tyrimų instituto jaunesniosios mokslo darbuotojos Giedrės Širvinskienės, šiandien visuomenėje kyla daug diskusijų, ar santuoka iš tiesų reikalinga. „Mane nustebino, kad yra tiek daug skirtumų tarp vaikų, kurie auga su susituokusiais biologiniais tėvais, ir tarp tų vaikų, kurių tėvai nėra oficialiai įregistavę santuokos. Apžvalgos rezultatai rodo, kad santuoka itin svarbi vaikų gerovei ir santykių su tėvais kokybei. Panašu, kad santuoka ne toks dalykas, kuris gali išeiti iš mados, nes ji padeda užtikrinti geresnę vaikų psichinę sveikatą“, – teigė mokslininkė.

Antroje XX a pusėje Lietuvoje dominavęs tradicinis šeimos modelis, pasižymėjęs ankstyvomis santuokomis ir maža nesusituokusiųjų dalimi, XX a paskutiniajame dešimtmetyje pasuko kita kryptimi. Nors Lietuvoje šeima kinta labai sparčiai, ji vis dar atsilieka nuo Vakarų šalių ir tebeturi tradicinio modelio bruožų. Tarptautinio mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimo (HBSC) duomenimis, Lietuvoje su abiem tėvais gyvena apie 80 % vaikų.