Nepilna šeima dažnai laikoma didžiausios rizikos šeimos struktūra. Didžiojoje Britanijoje buvo atliktas ilgalaikis 18 000 vaikų tyrimas. Palyginti trys šeimų tipai – nepilna šeima, susituokusių ir kohabitacijoje gyvenančių biologinių tėvų šeimos. Nustatyta, kad nepilnos šeimos (nepriklausomai nuo to, ar žmonės išsituokę, našliai, ar visą laiką vieniši) vaikai (5–15 metų) turėjo maždaug du kartus daugiau psichikos sveikatos sutrikimų simptomų, nei kitų dviejų šeimų tipų vaikai.

Tyrimai rodo, kad šeimos struktūra turi didelę įtaką vaikų gerovei ir psichinei sveikatai. Vienareikšmiai vertinti šeimos struktūros įtaką sudėtinga, nes vaikų psichinę sveikatą lemiančios priežastys yra kompleksinės, o įvairūs rizikos veiksniai susiję tarpusavyje. Pavyzdžiui, tai, kad pilnų biologinių šeimų vaikai yra sveikesni, galima aiškinti tuo, jog vaiko blogą sveikatą gali nulemti tėvų skyrybos, kita vertus, tėvų santykiai šeimoje ir šeimos aplinka gali lemti vaiko sveikatos blogėjimą. Įvairūs tyrimai parodė, kad geriausia psichinė sveikata yra vaikų, augančių šeimoje su abiem susituokusiais biologiniais tėvais, o didžiausią psichinės sveikatos riziką patiria vienišų motinų vaikai.