Konservavimas – puikus būdas pratęsti daržovių bei vaisių galiojimo laiką, be to – tai neišvengiama turintiems didelius daržus bei sodus, tačiau reiktų pasirinkti teisingus būdus, kaip tą daryti. Vieni būdai padeda išlaikyti visas maistingąsias savybes, kiti – tik skonį, treti gali ir pakenkti. Taigi, aptarsime įvairius konservavimo būdus ir ką tokiu būdu galima būtų konservuoti.
Konservavimo būdų yra įvairių, naudingiausias jų – šaldymas. Užšaldyti galima daugelį laukinių gerybių – bruknių, grybų, spanguolių, mėlynių, šios gerybės – puikus antioksidantų šaltinis. Jeigu užšaldymo ir atšildymo procesai atliekami tinkamai, didžioji dalis produkto vertingųjų medžiagų lieka nepakitusi. Kad atšildytos atsargos nepažliugtų, svarbiausia taisyklė – užšaldyti kuo greičiau. Didžiausia daroma klaida – produktai iškart supilami į maišiukus arba dėžutes storu sluoksniu, uždaromi ir užšaldomi. Norint to išvengti, Iš pradžių reiktų ant lėkštės vienu sluoksniu sudėti produktus ir tik tuomet, kai jie sušals, suberti į maišelį arba dėžutę, taip užšaldytos uogos ir kiti produktai atšilę bus išlaikę savo pradinę formą. Jeigu šaldome uogų tyrę, į kurią dedame cukrų, užšaldysime kuo greičiau, tuo daugiau išsaugosime vitamino C bei naudingų organizmui antioksidantų, taip pat uogos išliks aromatingos, vertingos ir skanios.
Vis dar populiarus konservavimo būdas – marinavimas. Paprasčiausias marinavimo būdas – naudojant vandenį, druską, cukrų, aliejų ir kelias žoleles, įprastai – lauro lapą. Taip pat konservuojama su actu, rūgščiomis sultimis, citrina. Marinuoti produktai yra skanesni, ypač populiarus konservuotas produktas – maži agurkėliai, naudojami mėsainiuose, sumuštinių pramonėje. Marinuoti galima viską – cukinijas, pomidorus, moliūgus. Marinuojant naudojamas actas yra sveika, taip pat jį galima rinktis iš kelių rūšių – uogų, obuolių, vyno. Žinoma, per didelis acto kiekis kenkia mūsų organizmui, gleivinei. Taip pat vertėtų vengti spiritinio acto, kadangi jis naudojamas konservuojant pramoniniu būdu.
Džiovinimas – dar vienas puikus būdas užkonservuoti vitaminus ir medžiagas. Džiovinti galima ne tik uogas bei vaisius, bet ir prieskonines žoleles, daržoves. Susmulkinę česnakus, porus, svogūnus, morkas galite gauti ekologišką universalų mišinį, tinkantį gardinti sriuboms bei kitiems patiekalams. Džiovindami savo paties užaugintas daržoves išvengiate papildomų skonio stipriklių, galite reguliuoti druskos bei cukraus kiekį. Džiovintų produktų galiojimo laikas priklauso nuo laikymo sąlygų - juos rekomenduojama laikyti tamsioje ir vėsioje vietoje, vengti drėgmės. Džiovinti vaisiai išsaugo didelį kiekį naudingų mikroelementų, vitaminų, kurie tampa puikiu saldžiu desertu šaltuoju laikotarpiu.
Taigi, konservavimas yra puikus būdas mėgautis vasaros gėrybėmis ir vitaminais žiemą, todėl prisiminkite, jog esant gausiam derliui, daugelį produktų galima konservuoti, tik tam reiktų pasirinkti tinkamą būdą – svarbiausia, kad konservuojamas produktas neprarastų maistingųjų medžiagų ir tuo pačiu išlaikytų pradinį skonį.
JAV specialistai teigia, kad gripas gali kelti daug didesnį pavojų negu raupai ar juodligė – jie nustatė, kad esama ryšio tarp gripo ir mirtinų infarkto atvejų, ir tvirtina, jog su gripu susijusių mirčių esama keturis kartus daugiau, negu iki šiol teigta.
Kitas faktas
Komentarai (3)