Vos prasidėjus koronaviruso pandemijai mokslininkai įspėjo, kad visame pasaulyje išplitęs virusas ilgainiui evoliucionuos ir pasireikš naujomis formomis. Prognozės išsipildė su kaupu – suskaičiuoti šiandien jau žinomoms COVID-19 atmainoms nebeužtektų dviejų rankų pirštų. Ir nors mutacijos taip pakeitė SARS-CoV-2, kad jis tapo dar labiau užkrečiamas, specialistai ramina: augant populiacijos imunitetui, ilgainiui koronavirusas taps panašus į kitus sezoninius virusus.

Nuo susidomėjimo iki susirūpinimo

Įsibėgėjus COVID-19 atmainų plitimui Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad jos bus vadinamos graikų abėcėlės raidėmis, siekiant išvengti negatyvaus požiūrio į tas valstybes, kuriose atitinkamos atmainos buvo pirmą kartą išaiškintos.

Tokia sistema taikoma tiek vadinamajai „susirūpinimą keliančių variantų“ (angl. variant of concern, VOC), tiek „susidomėjimą keliančių variantų“ (angl. variant of interest, VOI) grupei.

Kaip komentavo Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro biochemikė dr. Miglė Tomkuvienė, pastarasis terminas, populiariai kalbant, viruso atmainas apibrėžia kaip stebimas – vis dar per mažai surinkta duomenų, kad būtų galima pasakyti, ar jos grėsmingesnės už ankstesnes, ar ne.

Tuo metu „susirūpinimą keliantys variantai“ yra tokie, kuriems jau esama surinkta pakankamai patikimų duomenų, leidžiančių juos vertinti kaip grėsmingesnius negu ankstesni variantai.

„Šiai grupei priskiriamos atmainos pasižymi didesne galimybe plisti tarp žmonių arba šiek tiek labiau išvengia vakcinų ir persirgimo suformuotų antikūnų, arba kelia didesnę grėsmę pakliūti į ligoninę ar sukelia didesnį mirtingumą“, – vardijo specialistė.

Delta neužleidžia pozicijų Lietuvoje

Pavyzdžiui, „susirūpinimą keliančių variantų“ grupėje alfa įvardijama vadinamoji „britiškoji“ atmaina B.1.1.7, beta – Pietų Afrikos Respublikoje išaiškinta B.1.351, o „braziliškasis“ variantas P.1 „pakrikštytas“ gama. „Indiškoji“ atmaina B.1.617 skirstoma smulkiau. „Susirūpinimą keliantis variantas“ B.1.617.2 vadinamas delta. Tuo metu „susidomėjimą keliantis variantas“ B.1.617.1 – kapa.

Be šių, šiuo metu taip pat yra išskirtos delta plius, epsilon, kapa, lambda, miu, zeta, eta, teta bei jota atmainos.

Vertindama nūdienos situaciją mūsų šalyje, M. Tomkuvienė pripažino, jog šiuo metu Lietuvoje delta atmaina yra absoliučiai dominuojanti, faktiškai išstūmusi bet kokius kitus variantus, tad ji ir kelia didžiausią rūpestį.

„Delta variantas yra maždaug dvigubai labiau užkrečiamas negu pirminė Uhano versija. Iliustruojant skaičiais, pastaruoju atveju vienas sergantis žmogus galėdavo užkrėsti du tris, o delta atmainos atveju šis skaičius pakyla iki penkių šešių ir net daugiau, – aiškino pašnekovė. – Be to, delta atmainos variacijos taip pat gali turėti kitokius, dar didesnius užkrečiamumo rodiklius arba skirtis atsparumu įgytam imunitetui.“

Kitas nerimą keliantis veiksnys – delta atmaina pavojingesnė ir jaunesnio amžiaus žmonėms. Vasaros pabaigoje Santaros klinikų pateiktais duomenimis, apie 50 proc. į intensyvios terapijos skyrių patekusių koronavirusu sirgusių pacientų buvo jaunesni nei 65 metų.

Imunitetas – kuo daugiau žmonių

Tačiau geroji žinia yra tai, jog vis dar nėra nustatyta tokių atmainų, kurios būtų ypač atsparios nuo COVID-19 sukurtoms vakcinoms.

„Delta, lamda, beta šiek tiek išvengia vakcinų ar persirgimo sudaryto imuniteto, tačiau tai nėra labai reikšmingas, tiesiog keleto procentų efektyvumo sumažėjimas. Pavyzdžiui, „BioNTech ir Pfizer“ sukurtos „Comirnaty“ vakcinos efektyvumas prieš pradinį koronaviruso variantą siekė apie 95 proc., o prieš delta atmainą – apie 92 proc. Tad kol kas galime pasidžiaugti, kad virusui nepavyko taip apeiti jau turimų vakcinų, kad visiškai išvengtų jų suformuoto imuniteto. Tačiau vakcinų (kaip ir persirgimo) suteikta apsauga bėgant laikui blėsta ir aukštam apsaugos efektyvumui atkurti reikalinga stiprinamoji dozė“, – sako biochemikė M. Tomkuvienė.

Naujų COVID-19 atmainų plitimą mokslininkai vadina natūraliu viruso evoliucijos procesu, kurio neįmanoma nei prognozuoti, nei sustabdyti. Vis dėlto kuo labiau virusas plinta, tuo susidaro palankesnės sąlygos naujoms jo mutacijoms. Dauguma jų nėra reikšmingos, nesukelia didesnio pavojaus, tačiau kai kurios gali padaryti virusą dar „piktesnį“ ir atsparesnį vakcinoms. Tad labai svarbu, kad imunitetą koronavirusui įgytų ir mutacijoms kelią užkirstų kuo daugiau žmonių.

Kaip pripažino pašnekovė, siekiant pažaboti viruso plitimą, svarbu pasitelkti visas įmanomas priemones, pradedant vakcinacija ir baigiant higiena, apsauginėmis kaukėmis, saugaus atstumo laikymusi, socialinių kontaktų ribojimu.

Liga skaudi ir liekamaisiais reiškiniais

„Jei visas šias priemones sudedame kartu, galime kalbėti apie išties reikšmingą viruso stabdymą, tačiau svarbiausias komponentas išlieka vakcinos, nes jos vis dar pakankamai efektyvios prieš dabar egzistuojančias COVID-19 atmainas, – komentavo specialistė. – Būtų galima pasakyti, kad būtent vakcinacija tokią sunkią ligą galėtų paversti į paprastą sezoninę virusinę ligą, kai didžioji dauguma žmonių patirtų silpnus simptomus arba visai nesirgtų.“

M. Tomkuvienė atkreipė dėmesį ir į tai, jog svarbu įvertinti ne tik vakcinų teikiamą apsaugą nuo hospitalizacijos ir mirties, bet ir sykiu galimybę išvengti sunkios ligos formos pasekmių.

„Yra žinoma, jog persirgus ūmia COVID-19 liga galimi tokie liekamieji reiškiniai kaip kvapo ir skonio sutrikimai, įvairūs neurologiniai reiškiniai, kaip nemiga, nuolatinis silpnumo, mieguistumo jausmas, sunkumas susikaupti bei kiti simptomai“, – vardijo pašnekovė.

Tad vis dar delsiantieji skiepytis nuo koronaviruso turėtų atsakingai įvertinti šios ligos keliamas grėsmes bei pasekmes jau persirgus. Juolab kad, M. Tomkuvienės pastebėjimu, žmonių, kurie iš tiesų dėl sveikatos – alerginių reakcijų, kitų patologijų – negali skiepytis, yra labai nedaug.

Pašnekovė Lietuvai linkėtų pasekti kitų šalių įkvepiančia patirtimi. Viena jų – Portugalija, kurioje buvo suvakcinuota 98 proc. vyresnių nei 12 metų gyventojų.

„Tai pavyzdys, kokia neįtikėtinai nuostabiai susitelkusi bendruomenė – nesiskiepijo tik tie, kurie to tikrai negali padaryti dėl sveikatos problemų. Labai norėčiau, kad kažko panašaus link judėtume ir mes Lietuvoje“, – viliasi mokslininkė.