Kosulys – vienas iš tų negalavimų, kurie pasireiškia itin dažnai. Atrodytų, jau tikrai šia populiaria tema žinome viską. Tačiau kodėl tuomet kosulį ne visada gydome teisingai?
Į šiuos ir kitus svarbius klausimus atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų ligų klinikos gydytoja dr. Eglė Tamulevičienė.
Kas yra kosulys – liga ar simptomas?
Kosulys yra simptomas. Tai fiziologinis refleksas – taip iš kvėpavimo takų pašalinamos erzinančios medžiagos (gleivės uždegimo metu) ar svetimkūniai (užspringus). Kosulys – tai energingas refleksinis iškvėpimas per burną smarkiai susitraukus kvėpuojamiesiems raumenims, kai dirginami kosulio receptoriai ar centras centrinėje nervų sistemoje. Dažniausiai tai kvėpavimo takų ligų simptomas, nes kosulio receptorių daugiausia yra nosiaryklėje, trachėjoje, gerklose, bronchuose, pleuros paviršiuje, net klausos kanale. Tačiau gali būti ir taip, kad sergantis sunkiu plaučių uždegimu pacientas visai nekosti, nes bronchiolėse nėra kosulio receptorių.
Kokio tipo būna kosulys?
Pagal trukmę kosulys skirstomas į ūminį, poūminį ir lėtinį. Ūminis kosulys – tai kosulys, trunkantis iki trijų savaičių, o lėtinis – ilgiau kaip aštuonias savaites. Skiriasi kosulio jėga – nuo kosčiojimo iki labai stipraus kosulio, kuris vaikams dažnai sukelia vėmimą. Sunkiausias kosulys yra užspringus ir sergant kokliušu. Sergant laringitu kosulys būna „lojantis“, o tracheitu – tarsi „iš statinės“.
Ligos pradžioje kosulys paprastai būna sausas, atkosėti skrepliais pradedama vėliau. Kosulys gali trukti visą parą ar būti intensyvesnis skirtingu paros metu, prasidėti žydint augalams ar atsigulus ant pūkinės pagalvės. Kosulys dažnai susijęs su rūkymu, rečiau – su vaistų vartojimu ar stresu.
Knarkimo problemos nekankina kosmonautų. Nesvarumo būsenoje išnyksta ne tik ši, bet ir kitos su miegu susijusios problemos.
Kitas faktas
Komentarai