Ilgai vartoti atkosėjimą skatinančių vaistų nereikia, nes, praeinant uždegimui, gleivių sekrecija sumažėja pati. Atkosėjimą gerinantieji preparatai netinka, kol yra ryškus bronchų spazmas, o taip būna sergant bronchiolitu ar astma. Sergantiesiems šiomis ligomis atsikosėjimą lengvinančių vaistų paprastai skiriama kartu su bronchus plečiančiais preparatais. Taip pat atkosėjimą skatinantieji medikamentai bus neefektyvūs, jei pasireiškia nutekėjimo į nosiaryklę sindromas (pvz., adenoiditas), sergama laringitu (šiuo atveju padės inhaliacijos), kosulys sukeltas rūkymo ar GERL.

Kosulys ir antibiotikai: kokias atvejais jie gali būti skiriami?

Antibiotikais gydome tik bakterijų sukeltas ligas, pvz., bronchitą, plaučių uždegimą ar sinusitą.
Bakterinę ligos kilmę patvirtina pasėliai, imunologiniai tyrimai, kraujo uždegiminiai rodikliai.
Antibiotikai veikia ligos sukėlėją, kaip gydyti kosulio simptomus, priklauso nuo konkretaus atvejo.

Kokios kitos dažniausios žmonių klaidos gydant kosulį savarankiškai sau ir vaikams?

Tiek sau, tiek ir savo vaikams tėvai „pasiskiria“ antibiotikų, nors kosulio priežastis ir būna virusinė infekcija. Atsargiai reikia elgtis su sudėtiniais vaistais, kurių vartojame nuo peršalimo ir kosulio: jų sudėtyje yra vaistų nuo slogos, skausmo, temperatūros, kosulį slopinančių arba atsikosėjimą lengvinančių preparatų. Neigiama tokių derinių pusė – visą ligos laiką vartojama medikamentų, kurių gal jau ir visai nebereikia, yra pavojus perdozuoti vaistų nuo temperatūros.

Atkosėjimą skatinančių vaistų nelogiška vartoti, jei kosulys kyla dėl nosiaryklės uždegimo, jei sekretas nuteka užpakaline ryklės sienele (vadinamasis „nutekėjimo į nosiaryklę sindromas“), jei kosulys yra silpnas. Taip pat atkosėjimą skatinančių vaistų neverta vartoti kartu su kosulį slopinančiais preparatais. Reikia žinoti, kad mukolitikų (sekretą skystinančiųjų preparatų) skiriama, kai yra daug tirštų, sunkiai atkosimų skreplių, sergant apatinių kvėpavimo takų ligomis ir rinosinusitu.