Natūralu, kad atšilus orams padaugėja įvairių traumų, sumušimų ar tiesiog nelaimingų atsitikimų. Nustygti vietoje sunku ne tik vaikams, bet ir suaugusiems: važinėjame riedučiais, dviračiais, dalyvaujame įvariose rungtyse, aktyviau sportuojame, todėl daugeliui iš mūsų retkarčiais tenka gydyti nubrozdintą kelią ar įsitaisytą mėlynę.
Vaistinėje mums gali greitai pakišti tepaliuką nuo sumušimų, kuris dažnai padeda ne greičiau nei natūralios gydymo priemonės. Visgi natūralumas lieka natūralumu, chemija – chemija, tad siūlome peržvelgti, kokie yra natūralios medicinos būdai gydyti sumušimus.
Sumušimo šildymas ir šaldymas
Susižeidusį žmogų pirmiausia reikia paguosti ir pasistengti nuraminti. Pirmąsias 24–48 valandas padeda ledas. Ant pažeistos vietos dedamas tvarstis, odą galima patepti vazelinu (kad nenušaltų), o ant viršaus dedamas šaldomasis maišelis. Galima ledukus suvynioti į skepetą. Tinka susmulkintas ledas polietileniniuose maišeliuose.
Šaltis laikomas 10–15 min., po valandos dedamas pakartotinai, ir taip kartojama 6–8 kartus per parą. Nuėmus ledą, galūnę reikia lengvai, nesukeliant skausmo, pamankštinti – tai apsaugo nuo raumenų spazmo. Sumuštos vietos šaldymas yra labai veiksmingas pirmosiomis valandomis po traumos. Jei skausmas nenurimsta po kelių valandų, reikia kreiptis į gydytoją traumatologą.
Jei sumušimas nekelia pavojaus gyvybei (ir gydytojas nepaskyrė kitų procedūrų) – po 48 val. galima taikyti šilumos terapiją – šildomuosius kompresus, šildomąsias procedūras, kad suaktyvintume kraujotaką ir greičiau rezorbuotųsi kraujosruvos. Galima naudoti šlapią šiltą rankšluostį, apvyniojus jį aplink pažeistą vietą. Šildyti patariama ne ilgiau kaip 15–20 minučių (odos ir kt. struktūrų nudegimams išvengti), primygtinai – ne miego metu.
JAV specialistai teigia, kad gripas gali kelti daug didesnį pavojų negu raupai ar juodligė – jie nustatė, kad esama ryšio tarp gripo ir mirtinų infarkto atvejų, ir tvirtina, jog su gripu susijusių mirčių esama keturis kartus daugiau, negu iki šiol teigta.
Kitas faktas
Komentarai (1)