Išbandykite meditaciją
 
Daugeliui žmonių meditavimas asocijuojasi su keistomis rytietiškomis praktikomis ir net religijomis. Bet tai ne visada tiesa.
 
Meditacija, kaip nusiraminimo (tiek nervų, tiek ir kraujospūdžio) būdas, praktikuojama visame pasaulyje, nes yra puikus streso slopinimo metodas. O kaip stresas veikia kraujospūdį, aiškinti nereikia.
 
Pasak gydytojų, relaksacijos ir meditacijos metodai gali tapti jums tinkančia priemone nuraminti kūną ir protą ir pamiršti apie stresą. Tačiau, pabrėžia jie, tai tik papildoma terapija prie jau skirtojo gydymo. Taigi jums bet kuriuo atveju teks pasikonsultuoti su gydytoju.
 
Kodėl kraujospūdis krinta?
 
Yra žmonių – jie vadinami hipotonikais, – kuriuos kamuoja priešinga problema: jų kraujospūdis ne šokinėja, o krenta.
 
Hipotonija, arba arterinė hipotenzija, – tai būklė, kai tonometras rodo mažiau už 105/70 mm Hg. Ją, žinoma, lydi ir prasta savijauta: silpnumas, svaigulys ir galvos skausmai, pykinimas. Kodėl taip nutinka, priežasčių būna įvairių.
 
Yra žmonių, kuriems žemesnis už normalų arterinis kraujospūdis yra įgimta vegetacinės nervų sistemos ypatybė. Tai vadinamojo asteninio tipo asmenybės: paprastai gležno kūno sudėjimo, šviesių arba rusvų plaukų, blyškios odos. Tokių yra apie 7 procentus. Šie žmonės ne itin ištvermingi nei darbingi, tačiau gyvena gana aktyvų gyvenimą ir žemo kraujospūdžio nejaučia. Bet štai jeigu tas nors kiek padidėja – kad ir normos, arba 120/80 mm Hg ribose, – astenikai tą pakelia labai sunkiai.
 
Kritęs kraujospūdis neretai būna nepakankamos širdies veiklos, kai ji prasčiau varinėja kraują ir sumažėja kraujagyslių tonusas, simptomas. Pasitaiko, jog tokią būklę lemia uždegiminės širdies ligos – endo- ir miokarditai, kurių pusė atvejų išsivysto kaip komplikacija persirgus angina ir gripu.