Vienu metu iš katės-donorės paimama apie 60 ml kraujo, o iš šuns donoro – apie 450 ml, kai šuns svoris yra ne mažesnis kaip 25 kilogramai. Skirtumas tarp kačių ir šunų: imant kraują katėms yra suteikiama trumpalaikė narkozė.
 
„Prieš keletą savaičių teko atlikti kraujo perpylimą. Šios procedūros prireikė 11-ikos metų amerikiečių stafordšyro terjerui, kurio blužnyje buvo rastas navikas. Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, blužnį teko pašalinti, šuniui buvo reikalingas kraujo perpylimas ir donoru tapo 35 kg sveriantis bulterjeras. Sergančiam gyvūnui buvo perpilta 150 ml bulterjero kraujo. Pacientui pavyko išgyventi, o tolimesnės perspektyvos  –  šviesios“,  – sako veterinarijos gydytojas L. Paulauskas.
 
Anot specialistų, po kraujo davimo keletą dienų gyvūnas gali būti kiek vangesnis, sunkiau toleruoti karštį ir fizinį krūvį. Po kraujo donorystės augintinį reikėtų palepinti kaloringesniu maistu, pasirūpinti, kad jis visada turėtų vandens.
 
Ar veislė ką nors lemia?
 
Šunys turi 13-ika kraujo grupių. Diagnostiškai svarbiausia yra 1-oji - pagrindinė kraujo grupė, kurią tiria veterinarijos gydytojai prieš atliekant kraujo perpylimą.
 
Užsienyje populiariausia šuns donoro veislė – greihaundas, nes būtent šių šunų kraujas, kaip teigiama, yra universalus ir gali būti naudojamas visiems šunims.
 
Kačių kraujo grupės yra trys: A, B ir AB. Siamo, tonkino ir Rytų trumpakailių kačių kraujas yra A grupės, B grupe pasižymi britų trumpaplaukės, kornišreksai, devonreksai, egzotai, skudurinukės,  turkų van ir turkų Angoros katės.
 
Rečiausia AB kraujo grupė būdinga Abisinijos, Birmos katėms, bengalams, britų trumpaplaukėms, škotų nulėpausėms, Somalio katėms bei sfinksams.