„Geriau pasijutau pakeitus vaistus pirmą kartą, sumažėjo nemalonūs pojūčiai. O pradėjus vartoti modernius medikamentus, kurie dabar Lietuvoje pacientams yra kompensuojami 100%, ženkliai pagerėjo molekuliniai tyrimai, po kurio laiko pamiršau visus šalutinius reiškinius. Dabar jaučiuosi gerai. Galbūt ir yra kažkokių negalavimų, bet jie labiau susiję su amžiumi, tarkim, padidėjęs kraujospūdis ar per didelis cholesterolio kiekis kraujyje. Dėl lėtinės mieloleukemijos tikrinuosi kas pusę metų ir galiu tik pasidžiaugti, jog ligą pavyko suvaldyti“, – kalbėjo pašnekovė.
 
Prie parko gyvenanti Bronė pasakojo, jog kiekvieną dieną eina pasivaikščioti, mankštinasi, o grįžusi lenda po šaltu dušu. Taip mėgtas keliones po pasaulį pakeitė išvykos Lietuvoje, vienos dienos ekskursijos.
 
„Noras keliauti niekur nedingo. Nenoriu sėdėti namuose, man norisi ir pakeliauti, ir į teatrą nueiti. Mėgstu pasipuošti, labai patinka grybauti, tik po vyro netekties tą galiu sau leisti rečiau, tada, kai dukra gali mane nuvežti į mišką. Aš daug ilsiuosi, man per daug dirbti nereikia, bet stengiuosi save pasaugoti. Kiek noriu, tiek ir dirbu, kur noriu, ten einu, o jeigu kažko nenoriu – nedarau. Reikia save mylėti“, – šypsojosi šiemet 77– ąjį gimtadienį atšventusi vilnietė.
 
Nei liga, nei kitos negandos stiprios moters optimizmo nepalaužė
 
Pasak Bronės, gyvenime buvo visko: ir sunkesnių akimirkų, ir negandų. Teko išgyventi skyrybas, prarasti artimus žmones, bet ji visada stengiasi išlikti pozityvi. Tokia ji buvo ir sužinojusi retos kraujo ligos – lėtinės mieloleukemijos – diagnozę.
 
„Man atrodė, kad viskas su manimi bus gerai, aš nepuoliau į paniką. Kažkaip niekada netikėjau, jog gali baigtis blogai, tokios minties neprisileidau. Visąlaik buvau susikaupusi, visada tikėjau, kad viskas bus gerai. Iš pradžių lankydamasi ligoninėje matydavau kitus pacientus, kai kuriuos be plaukų, kitus labai silpnus, bet aš niekada nesusitapatindavau, kad ir man taip bus.