Anot jos, naujausi klinikiniai tyrimai rodo ir dar džiugesnes ateities perspektyvas – galimybę nutraukti medikamentų vartojimą.
 
„Lėtinę mieloleukemiją gydant antros kartos TKI, kuris, pasiekus gilų molekulinį atsaką, kai mutavusio geno, BCR-ABL, nustatomi „tik pėdsakai“ arba jo koncentracija kraujyje tokia maža, jog neįmanoma jos įvertinti kiekybiškai, suteikia galimybę ateityje vaistų vartojimą nutraukti. Saugiai nutraukus gydymą medikamentais, pacientai būtų apsaugoti nuo ilgalaikio gydymo sukeltų nepageidaujamų poveikių, taip pat, būtų sumažinami lėtinės mieloleukemijos kontrolės kaštai“, – teigė I. Tavorienė.
 
Kraujo vėžiu sergančius pacientus vienijančios asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė džiaugėsi, jog lėtinės mieloleukemijos gydymas sparčiai žengia į priekį ir pateikia optimistinių ateities perspektyvų.
 
„Šiandien Lietuvos pacientų gydymo galimybės niekuo nesiskiria nuo bendrų pasaulinių standartų ir Vakarų Europoje ar JAV pacientams skiriamo gydymo. Dabar kalbame ne tik apie efektyvų gydymą, leidžiantį pasiekti gerą molekulinį atsaką, bet ir apie galimybę ateityje visiškai nutraukti vaistų vartojimą. Vis tik, lėtine mieloleukemija sergantiesiems ir jų artimiesiems svarbu priminti, jog tiek vartojant vaistą, tiek pasiekus remisiją, vienintelis būdas stebėti ligos eigą – reguliariai atliekami molekuliniai tyrimai, todėl pacientų kontrolė ir reguliarūs apsilankymai pas gydytoją išlieka itin reikšmingi“, – sakė I. Drėgvienė.