Su padidėjusiu kraujospūdžiu susiduria kas antras – trečias suaugęs žmogus. Dėl didelio šio sutrikimo paplitimo, neretai į pirmuosius simptomus yra numojama ranka ir nesiimama jokių priemonių. Tačiau, toks neatsakingas ir lengvabūdis elgesys gali turėti pragaištingų pasekmių sveikatai ir tolesnei paciento gyvenimo kokybei.

Pagrindiniai sukėlėjai

Padidėjęs kraujospūdis dažniausiai atsiranda be aiškios priežasties (iki 90 proc. visų ligos  atvejų). Manoma, kad dažniausiai tam įtakos gali turėti simpatinė nervų sistema, įvairių hormoninių medžiagų disbalansas, arterijų vidinio dangalo funkcijos sutrikimai, druskos bei skysčių susikaupimas organizme ir t.t.

Nustatyta, kad kraujospūdį didina ir išoriniai veiksniai, tokie kaip, gausus valgomosios druskos, nesaikingas alkoholio ir raudonos mėsos vartojimas bei antsvoris.

Iš pradžių, padidėjus kraujospūdžiui, pacientai jaučiasi pakankamai gerai, todėl į gydytojus nesikreipia ir į simptomus nekreipia dėmesio tikėdamiesi, kad jie praeis savaime. Rimti skundai paprastai atsiranda tik tuomet, kai širdis, kraujagyslės ir kiti organai jau būna negrįžtamai pažeisti ir kyla infarkto, širdies nepakankamumo ir kitų ligų rizika, todėl labai svarbu anksti nustatyti padidėjusį kraujospūdį ir laiku pradėti sistemingą gydymą.

Kada reikėtų sunerimti?

Kraujospūdis matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg). Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80. Pavojaus nėra, jeigu jis neviršija 140/90, tačiau jei kraujospūdis didesnis už 140/90, tuomet jį būtina mažinti.

Jaunesniems žmonėms ypač linkęs didėti diastolinis kraujospūdis (jis dar vadinamas „apatiniu„). Vyresniems nei 65 metų žmonėms, dažniau didėja sistolinis („viršutinis“) kraujospūdis.  Jei sistolinis viršija 140 mmHg, o diastolinis išlieka normalus (<90 mmHg) – tai vadinama izoliuota sistoline hipertenzija.

Nesigydant laukia liūdnos pasekmės

Jeigu pacientas nekreipia dėmesio į padidėjusį spaudimą, nesikreipia į gydytojus ir nevartoja vaistų, pamažu gadinami kiti kūno organai: inkstai, gali atsirasti širdies nepakankamumas, širdies išeminė liga, gali plyšti aorta ar ištikti insultas.

Hipertenzija turi būti gydoma pastoviai, o ne tik priepuolių metu. Gydant, kraujospūdis turi būti tolygus, nes kraujagysles blogai veikia jo šokinėjimas. Laikantis rekomendacijų ir pastoviai jį kontroliuojant, galima išvengti pragaištingų hipertenzijos komplikacijų.