Nežiūrint į tai, kad vyrai tokios krūtinės kaip moterys neturi, jie turi šiek tiek krūtinės audinio. Praktiškai suaugusio vyro „krūtinė“ panaši į moters dar prieš jos lytinę brandą ir yra sudaryta iš kelių latakėlių, kuriuos supa krūtinės ir kiti audiniai. Moterims šis audinys auga ir vystosi priklausomai nuo hormoninių pokyčių.

Būtent dėl to krūtinės audinio vyrai ir gali sirgti pieno liaukos vėžiu. Praktiškai vyrai gali sirgti tomis pačiomis pieno liaukos vėžio atmainomis, kaip ir moterys, nors tų sričių, kur gaminamas ir saugomas pienas, vėžys sutinkamas labai retai.

Pasak Amerikos kovos su vėžiu draugijos, 2005 metais buvo užregistruota 1690 vyrų krūties vėžio atvejų.

Kodėl apie vyrų krūties vėžį nėra tiek informacijos, kaip apie moterų?

Vyrų pieno liaukos vėžys yra labai reta liga. Taip nutinka dėl to, kad krūtinės audinio yra mažiau, ir dėl to, kad vyrų organizme yra ne taip daug estrogenų – o juk būtent šis hormonas gali tapti moterų krūties vėžio priežastimi.

Iš esmės krūties vėžiu galo susirgti maždaug 10 vyrų iš milijono.

Kokie vyrai yra pažeidžiamiausi?

Tikimybė susirgti krūties vėžiu auga bėgant metams. Rizikingiausias periodas – sulaukus 60–70 metų. Genetinis polinkis ir krūtinės ląstos švitinimas taip pat didina susirgimo riziką.

Į rizikos grupę patenka tie vyrai, kurių krūtinės ląsta yra padidėjusi, kuriems nustatyta ginekomastija – reakcija į vaistines priemones arba hormoninį gydymą, kartais netgi į infekciją. Žmonėms su reta genetine liga, vadinama Klinefelterio sindromu, taip pat ir tiems, kurie serga sunkiomis kepenų ligomis ir kurių organizme smarkiai padidėja moteriškųjų hormonų (estrogenų) kiekis, gali išsivystyti krūties vėžys.