Tikriausiai kiekvienas vaistus geriantis žmogus tiki, kad jie padės įveikti ligą. Deja, rezultatai toli gražu ne visada tenkina, ir kalti dėl to kartais būna ne vaistų gamintojai, o pats vartotojas, vartojantis vienu metu per daug įvairių vaistinių preparatų, tablečių ir lašų...
Taip kasdieniame mūsų gyvenime nutinka labai dažnai. Paimkime paprastą pavyzdį: tarkime, ginekologas jums išrašė vaistų nuo urologinės infekcijos. Viskas lyg ir gerai – vartojate juos taip, kaip nurodyta, pašalinio poveikio nėra. Staiga jūs peršąlate – prasideda sloga, gerklės skausmai ir kosulys, pakyla kūno temperatūra arba kraujospūdis. Tikriausiai nepameluosime pasakę, kad pirmiausiai tokiu atveju daugelis iš mūsų bando gydytis savarankiškai: išsitraukia namų vaistinėlę, susiranda kokių nors tinkamų tablečių (instrukcijas skaityti juk mokame visi, žinome, kas nuo ko). O gali būti ir taip, kad vaistus jums išrašė ir gydytojas, tik jūs nepasakėte jam, kad šiuo metu gydotės dar ir nuo kitos ligos, arba jis pats pamiršo tuo pasidomėti.
Kas vyksta? Jūs geriate vaistus, o jie jums nepadeda – kraujospūdis nekrinta, arba nepraeina urogenitalinė infekcija. Kodėl? Tiesiog vienas vaistinis preparatas geriausiu atveju tik slopina kito efektyvumą. Jeigu pamėgintume įsivaizduoti blogesnį galimą scenarijų, tikėtina, kad atsiras dar daugiau sveikatos ir savijautos problemų.
Vaistų poveikis organizmui – gana individualus dalykas. Jeigu žmogus vartoja keletą preparatų iš karto, vaistai ima dalyvauti sudėtingose organizmo cheminėse reakcijose. Vieni praparatai gali sustiprinti kitų poveikį, o dar kiti – slopinti, tad tai tampa tik laiko ir pinigų švaistymu, be to, neretai dar ir pakenkiama sveikatai.
Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai prognozuoja, kad 2030 m. dažniausiai pasitaikanti liga pasaulyje bus depresija: šis sutrikimas pralenks net širdies ir kraujagyslių sistemos ligas.
Kitas faktas
Komentarai