Amalas – parazitinis augalas, augantis ant įvairių rūšių medžių. Jis yra 30-37 cm aukščio, rutuliškas krūmelis, gyvenantis net iki 70 metų. Dažniausiai amalai auga ant lapuočių (beržų, kriaušių, obelų), rečiau – ant spygliuočių. Didžiausią gydomąją galią turi ant pušų, vaismedžių, ypač – ant obelų, parazituojantys amalai.
 
Ar žinote, kad amalas gali palengvinti sergančiųjų vėžiu gyvenimą? Amalo terapija siekiama pagerinti organizmo gijimo procesus, sulėtinti naviko augimą bei sumažinti pašalinius reiškinius, sukeltus chemoterapijos ar radioterapijos. Šis metodas jau keletą dešimtmečių yra vienas dažniausiai naudojamų alternatyvių vėžio gydymo metodų Europoje.
 
„Pagrindiniai vėžio gydymo metodai, tokie kaip chemoterapija ar radioterapija, tiesiogiai slopina vėžinių ląstelių augimą ir jų plitimą organizme, tačiau tuo pat metu slopinama ir organizmo imuninė sistema. Alternatyvūs vėžio gydymo metodai, kaip amalo terapija, stimuliuoja imuninį atsaką, pats organizmas tarsi skatinamas gyti, be to, netiesiogiai slopinamas naviko vystymasis bei plitimas“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja onkologė chemoterapeutė Regina Nutautienė, pastebėdama, jog amalo terapija pasižymi kur kas svarbesnėmis savybėmis nei gali atrodyti – ji tiesiogiai gerina sergančiųjų gyvenimo kokybę.
 
Specialistės teigimu, kartu su pagrindiniu vėžio gydymo metodu taikoma amalo terapija mažina didžiausią diskomfortą keliančius gydymo veiksnius: skausmą, pykinimą, silpnumą ar net depresiją. „Šis augalas nemažina pagrindinio gydymo metodo efektyvumo, bet pagerina jo toleravimą, todėl galima sakyti, kad sveikstama greičiau, – pasakoja gydytoja. – Šalia išvardintų privalumų galima pridėti, jog, gydant tokiu būdu, ilgėja sergančiųjų gyvenimas, sukeliama naviko regresija, mažinamas kitų priešvėžinių preparatų toksiškumas. Be to, amalo preparatų pašalinis poveikis minimalus: galimi tik į gripą panašūs simptomai ar paraudimas preparato suleidimo vietoje“.
 
Amalo preparatai – tai vandeninis augalo ekstraktas. Šio preparato gamybai naudojami 3 skirtingų medžių rūšių amalai: pušų, europinių kėnių ir obelų. Amalo preparatai dažniausiai vartojami injekcijomis į poodį 2-3 kartus per savaitę, tačiau galimi ir kiti vartojimo būdai: į pilvą, į šlapimo pūslę. Priklausomai nuo ligonio būklės, savijautos, naviko lokalizacijos ir išplitimo, preparatas gali būti skiriamas nuo keleto mėnesių iki keleto metų, kartais jį reikia vartoti net visą gyvenimą.
 
Nuo senų laikų amalas buvo naudojamas įvairioms ligoms gydyti: esant vidiniam kraujavimui, traukuliams, nevaisingumui, sąnarių uždegimams, taip pat gydant reumatą, podagrą, isteriją, astmą, padidėjusį kraujospūdį, galvos skausmus bei svaigimą, menstruacijų sutrikimus, įvairias nervų ligas, fizinį išsekimą ir daugelį kitų susirgimų. Onkologines ligas amalu pradėta gydyti tik šio amžiaus pradžioje. Lietuvoje amalo terapija onkologiniai ligoniai pradėti gydyti 2005 m.