Kvapūs ir šiek tiek saldaus skonio žirniai – labai vertingas produktas, pasižymintis daugeliu naudingų savybių. Kodėl jį verta įtraukti į savo racioną?
Žirniai mus pasiekė iš Senovės Indijos ir Kinijos, kur buvo laikomi vaisingumo ir turto simboliu. Juos, kaip pagrindinį baltyminį produktą, vartojo ir Senovės Graikijoje, ir Romoje, o XVI amžiaus Prancūzijoje patiekalų su žirneliais buvo galima pamatyti tiek ant turtuolių, tiek ant vargšų stalo. Žirnių sriubą mėgo (ir tebemėgsta) ispanai.
Už kitas daržoves žirniai kaloringesni maždaug pusantro karto, tačiau turi itin daug mūsų organizmui naudingų nepakeičiamųjų amino rūgščių, savo struktūra labai panašių į mėsos baltymus (kitaip tariant, jeigu esate vegetarai, šis skanėstas – kaip tik jums). Juose yra vitamino C, A, PP, B grupės vitaminų, karotino, ląstelienos, gausu antioksidantų, kalio druskų, kalcio, fosforo ir geležies.
Visai neseniai nustatyta, kad žirniai mažina onkologinių ir širdies bei kraujagyslių ligų, infarkto, hipertonijos riziką, lėtina odos senėjimo procesus, mažina cholesterolio lygį kraujyje.
Kadangi žirnių sudėtyje esanti gliukozė ir fruktozė patenka į kraują be insulino pagalbos, jie naudingi ne tik vegetarams, bet ir sergantiems diabetu.
JAV specialistai teigia, kad gripas gali kelti daug didesnį pavojų negu raupai ar juodligė – jie nustatė, kad esama ryšio tarp gripo ir mirtinų infarkto atvejų, ir tvirtina, jog su gripu susijusių mirčių esama keturis kartus daugiau, negu iki šiol teigta.
Kitas faktas
Komentarai (2)