Specialistai išsiaiškino, kad pratimai, pagrįsti statišku kūno padėties keitimu, yra efektyvesni už kardio treniruotes, kurių metu atliekama daug intensyvių judesių. Kitaip tariant, naudingiausi pratimai yra tie, kurių metu tenka ilgesnį laiką išbūti vienoje pozicijoje – jie reikalauja daug daugiau jėgų, negu bet kurios kitos įprastos treniruotės. Kaip teigia Masačusetso mokslininkai, taip lavinama ištvermė, jėga ir kūno lankstumas, be to, nereikia jokių papildomų svarmenų – užtenka nuosavo kūno svorio.

Taip pat šie pratimai naudingi tuo, kad stiprina sausgysles ir raiščius, o mankštintis galima ir namų sąlygomis, nereikia jokio papildomo inventoriaus. Tai idealus variantas bėgikams ir šiaip visiems, norintiems pagražinti ir sustiprinti savo kūną. Dar vienas privalumas yra tai, kad taip galima išvengti rimtų traumų, kurių neretai pasitaiko intensyvesnių treniruočių metu. Vis dėlto treneriai rekomenduoja „pasyvias“ treniruotes derinti su „aktyviomis“ – taip pasiekiami optimalūs rezultatai.

Pastebėtina, kad „pasyvios“ treniruotės padeda žmonėms išlikti puikios formos, be to, neapkrauna kelėnų. Jeigu norite išlikti toje pačioje pozoje (pavyzdžiui, remdamiesi į žemę rankomis ir kojų pirštais) ilgą laiką, tenka įtempti pilvo raumenis taip stipriai, kaip tik įmanoma. Įtupstai idealiu atveju turėtų būti daromi taip: ženkite didelį žingstį į priekį ir pritūpkite. Stenkitės, kad kelėnai sudarytų 90 laipsnių kampą. Išbūkite tokioje pozoje 30 sekundžių ir pakeiskite padėtį.