Nerimas – tai ne visai baimė. Tai greičiau laukimas, kad nutiks kažkas negera ar baisaus. Šio jausmo priežastis paprastai būna neaiški, neadekvati ar nelogiška, bet kartais jis kyla tiesiog dėl to, kad klaidingai interpretuojame situaciją. Vargiai rastumėte žmogų, kuriam šis jausmas būtų visai nepažįstamas: net ir ekstravertai kartais nerimauja, tačiau intravertams susidoroti su nerimu kiek sudėtingiau – jie gali tapti dar uždaresni, dar labiau užsisklęsti savyje. Vis dėlto nutinka ir taip, kad kai kurie žmonės net neįsivaizduoja turintys tokią problemą, ir ji nepastebimai tampa lėtine, kirsdama per sveikatą, savivertę, naikindama mus iš vidaus. Ar ją turite ir jūs, galite sužinoti susipažinę su „užslėpto“ nerimo požymiais.
Jūs visada pasirengę ir tikitės blogiausio
Bet kokioje situacijoje jūs esate pasirengę pačiam blogiausiam iš įmanomų scenarijų, dėl ko atliekate nereikalingus veiksmus ir tik veltui eikvojate laiką bei jėgas, pavyzdžiui: jums prireikė kažkur neilgam išvažiuoti ir jūs paprašėte draugės ar kaimynės pažiūrėti jūsų vaiką, ir nuolat skambinėjate pasiteirauti, ar viskas gerai, ar nieko nenutiko nieko baisaus. Nepainiokite to su atsakomybės jausmu – juk jūsų veiksmų pagrindas yra būtent padidėjęs nerimas.
Jus vargina dažni neaiškios kilmės galvos skausmai
Atrodytų, ir „tos“ dienos praėjo, ir spaudimas normalus, o galvą vis tiek skauda, nors objektyvių priežasčių tam lyg ir nėra. Labai tikėtina, kad jums ramybės neduoda kokia nors problema ar įvykis, organizmas patiria stresą, ir jums dėl to dažnai skauda galvą.
Jūs iškreipiate realybę
Nerimas neleidžia žmonėms objektyviai įvertinti aplinkybių. Veicmano instituto Izraelyje atliktas tyrimas parodė, kad į nerimą linkę žmonės blogiau atskiria saugius impulsus nuo keliančių realią grėsmę. Paprasčiau tariant, jie mato pavojų net ir ten, kur jo nėra.
Jaučiate nemalonius pojūčius skrandyje
Jeigu nesuvalgėte nieko netinkamo, o vis tiek jaučiate, kad sutriko virškinimas ar dingo apetitas – tai taip pat gali būti nerimo požymis. Išanalizuokite dienos įvykius, pagalvokite, kas tokio galėjo nutikti, kad taip jaučiatės. Išmėginkite meditaciją ar kokią nors kitą atsipalaiduoti padedančią praktiką. Nurims jūsų mintys – nurims ir skrandis.
Jums reikia būti nuolat kažkuo užsiėmusiems
Nuolatinis nerimas verčia žmogų visą laiką būti užsiėmusį, atlikti vienus ar kitus veiksmus. Tai gali būti tiek darbas, tiek bendravimas su žmonėmis. Nepertraukiama veikla atitraukia dėmesį nuo nerimo jausmo ir jums ima atrodyti, kad kontroliuojate savo mintis ir gyvenimą.
Jūs bijote nuvilti aplinkinius
Jūs taip to bijote, kad esate pasirengę daryti daug daugiau, negu jums iš tikrųjų priklauso, net jeigu tai kertasi su jūsų pačių interesais – kad tik visi kiti būtų patenkinti. Tokio altruizmo priežastis – negatyvios aplinkinių reakcijos į jūsų veiksmus laukimas.
Jūs negalvojate, ką sakote, kalbate impulsyviai
Nervinga kalbėjimo maniera taip pat išduoda nerimą. Esate intravertas, mėgstantis tylą ir ramybę? Jeigu nerimaujate, aplinkiniai jus netgi gali klaidingai palaikyti ekstravertu.
Jūs tapote pasyvūs
Kad sumažintumėte nerimo jausmą ir užkirstumėte jam kelią, jūs vengiate naujų pojūčių. Jus vargina jau vien mintis apie keliones, naujas pažintis ar renginius – juk daug maloniau eiti pramintais savo patirčių keliais. Jums atrodo daug paprasčiau ir patogiau vengti intensyvių emocinių išgyvenimų ir konfliktų, kad tik tai nesudrumstų jūsų ramybės.
Jūs linkę į apmąstymus
Jūs fiksuojate atmintyje praeities klaidas, itin ilgai analizuojate kiekvieną savo žingsnį ir poelgį, prognozuojate blogus įvykių eigos scenarijus, ir taip tik dar labiau pasiduodate abejonėms. Tai – kaip užburtas ratas, ir veda jis prie to, kad jūsų galvoje nuolat sukasi nereikalingos mintys.
Jūs perfekcionistai
Jūs nuolat siekiate tobulumo, esate įsitikinę, kad viską buvo galima padaryti dar greičiau ir dar geriau. Bet koks kitas variantas jums atrodo nepriimtinas, kaip nesėkmė. Perfekcionistas vadovaujasi principu „arba viskas, arba nieko“ (jam būti ne pačiu geriausiu darbuotoju reiškia tą patį, ką ir būti blogu darbuotoju. Ir vien tik darbu tai neapsiriboja – toks žmogus tobulumo sieks net tvarkydamasis namuose, kraudamas lagaminą ar plaudamas indus).
Jūs lengvai išsigąstate
Dėl to, kad jūsų nervų sistema dirba visu pajėgumu ir visą laiką esate įsitempę, jūs itin jautriai reaguojate į viską, kas tik gali sudrumsti ramybę: garsiau uždarytas duris, greitosios pagalbos automobilio sireną, net į šalia nusičiaudėjusį bendradarbį. Bet koks netikėtas garsas verčia jus krūptelėti.
Esate per žingsnį nuo depresijos
Nuolat išgyvenamas stresas didina emocinio išsekimo ir „perdegimo“ riziką, o tai – tiesus kelias į depresiją.
Jūs negalite nustoti jaudintis
Jeigu jūs linkę į nerimą, visai užkirsti kelio jam negalėsite, net jeigu matysite, kad jo priežastys neracionalios ir nepagrįstos. Jau minėto Veicmano instituto mokslininkai išsiaiškino, kad cheminė į nerimą linkusio žmogaus smegenų sudėtis skiriasi nuo žmonių, kurie tokios problemos neturi.
Jūs nuolat pavargę
Nuolat analize užimtos smegenys neleidžia jums atsipalaiduoti ir pailsėti, tai gali privesti ir prie nemigos. Net jeigu miegate gerai, dieną jūs galite jaustis pavargę, nes kova su nerimu atima labai daug jėgų.
Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.
Kitas faktas
Komentarai