Pardavėju dirbantį 38 metų Mindaugą Stankų pirkėjai taip myli, kad specialiai renkasi būtent tą kasą, kurioje jis tuo metu dirba, net jei ten jau susidariusi eilė. Kartais Mindaugas iš pirkėjų sulaukia ir mielų dovanėlių arba komplimentų, kuriuos jie išsako gana netikėtu būdu – užrašo ranka kitoje kasos kvito pusėje ir paduoda atsisveikindami.
 
Vilnietis M. Stankus yra kurčiasis, todėl minčių reiškimas raštu jam yra įprasta ir dažnai vienintelė priemonė, padedanti bendrauti su aplinkiniais, kas jie bebūtų – kolegos, pirkėjai ar jo bičiuliai.
 
Kad būtų paprasčiau suprasti vieniems kitus, Mindaugas su kolegomis net susikūrė bendrą savo pačių gestų kalbą, tad kasdienis bendravimas su bendradarbiais jam kelia vis mažiau sunkumų.
 
„Labai smagu, kad kolegos nuoširdžiai stengiasi mane suprasti. Jaučiuosi labai gerai, nes manęs darbe nelaiko silpnesniu už kitus, o stengiasi sudaryti sąlygas, kad galėčiau dirbti taip pat, kaip ir bet kuris kitas darbuotojas“, – raštu atsakinėdamas į klausimus pasakoja M. Stankus, jau dešimtmetį dirbantis pardavėju prekybos tinkle „Rimi“.
 
Neįgaliųjų galimybės įsidarbinti itin menkos: 71 proc. neturi nuolatinio darbo
 
Mindaugas prisipažįsta esąs kuklus ir nepratęs girtis, tačiau pokalbio metu jam išsprūsta, kad parduotuvės vadovai jį dažnai pateikia kaip pavyzdį naujokams.
 
„Aišku, kartais būna situacijų, kai manęs klientai nesupranta, nesusikalbame, bet apskritai mano bendravimas ne tiek daug ir skiriasi nuo kitų pardavėjų. Nors negaliu kalbėti, visuomet linkteliu pasisveikindamas, jei vyksta kokios akcijos, būtinai parodau, kad reikia „Rimi“ kortelės, nes bus pritaikyta nuolaida“, – priduria Mindaugas ir prisipažįsta dažnai net užsimirštantis, kad yra ne toks kaip visi.