Cukrinis diabetas (dar vadinamas cukralige) – tai lėtinė liga, kuria susergama dėl nepakankamos insulino gamybos kasoje arba sutrikusio jo veikimo audiniuose. Susidraugauti su ja sudėtinga, tačiau įmanoma. Nors informacijos apie cukrinį diabetą netrūksta, apie šią ligą vis dar sklando daugybė gajų mitų.
 
Diabetas nėra tokia jau pavojinga ir sunki liga
 
Iš dalies tokį požiūrį lemia tai, kad diabetas plačiai paplitęs tarp vyresnio amžiaus žmonių, be to, ilgą laiką liga nesukelia jokių simptomų. Net esant aukštai gliukozės koncentracijai kraujyje, ligoniai dažnai jaučiasi gana neblogai ir ilgainiui pradeda manyti, kad diabetas tėra išpūstas burbulas. Šis mitas itin pavojingas, nes juo patikėję žmonės pradeda nerūpestingai žiūrėti į gydymą, o nekontroliuojama liga kelia didelę grėsmę sveikatai.
 
Pavojai: dėl diabeto komplikacijų ilgainiui gali išsivystyti aklumas, inkstų nepakankamumas, nervų pažeidimai ir seksualinė disfunkcija. Gali netgi tekti amputuoti galūnę. Be to, diabetas pažeidžia kraujagysles, todėl labai padidėja infarkto, insulto ir ankstyvos mirties tikimybė. Tačiau jei cukrinis diabetas tinkamai kontroliuojamas, šių komplikacijų pasitaiko retai. Dėl to susirgus diabetu labai svarbu pasirinkti tinkamą mitybą, reguliariai mankštintis ir vartoti gydytojo paskirtus vaistus.
 
Diabetas – tik vyresnio amžiaus žmonių liga
 
Šis teiginys buvo teisingas prieš 20-30 metų, tačiau dabar taip tikrai nebėra. Dėl nutukimo epidemijos ir didžiulio cukraus vartojimo II tipo cukriniu diabetu suserga vis jaunesni žmonės, o pastaruoju metu jis kartais diagnozuojamas net vaikams.
 
Bėgant metams diabeto rizika vis didėja – šia liga serga net kas ketvirtas vyresnis nei 65 m. žmogus. Beje, maždaug 15 % visų diabeto atvejų sudaro I tipo diabetas, kuris dažniausiai pasireiškia paauglystėje.
 
Vaikai gali išaugti diabetą
 
Deja, negali. Pirmojo tipo diabeto atveju, insuliną gaminančios ląstelės yra sunaikinamos, todėl jos niekada jo nebegamins (nebent bus atrasti vaistai ar atlikta sudėtinga kasos transplantacija). Vaikai su antrojo tipo diabetu gali pastebėti pagerėjimą po brendimo ar radikalių gyvenimo būdo pokyčių, tačiau jiems vis tiek teks rūpintis dėl tinkamo cukraus kiekio kraujyje visą likusį gyvenimą.
 
Žmonės, susirgę antrojo tipo diabetu (dažniausiai pasitaikančia ligos forma) gali gana ilgą laiką, net keletą metų, gyventi su ja to net nežinodami. Simptomai dažnai yra nustumiami į šalį ar siejami su kitomis priežastimis. Taigi, jeigu pastaruoju metu dažnai naktimis einate i tualetą, patiriate stiprų troškulį ir nenuvaldoma nuovargį, suprastėjo rega ar nuolat sergate infekcinėmis ligomis, vertėtų pasitarti su gydytoju. Anksti nustatyta diagnozė gali ateityje padėti išvengti komplikacijų.
 
Nuo diabeto nemirštama

Diabetas yra vienas rimčiausių šių dienų sveikatos sutrikimų, nuo jo miršta tiek pat žmonių, kiek nuo AIDS.

Kasmet ši klastinga liga nusineša 3,8 mln. gyvybių (t.y. kas 10 sekundžių nuo diabeto ar jo komplikacijų miršta po 1 žmogų).
 
2 tipo cukrinis diabetas yra lengvesnis ir nepavojingesnis už 1 tipo diabetą
 
Netiesa. Netinkamai gydant tiek 1 tipo, tiek 2 tipo cukrinį diabetą, gali kilti diabeto komplikacijų (akių, inkstų, nervų pažeidimas), taip pat 2-4 kartus didėja širdies ir kraujagyslių ligų (miokardo infarkto, krūtinės anginos, insulto, kojų kraujagyslių susiaurėjimo ar užakimo) rizika.

Diabetas yra paveldimas

Paveldėti galima 1 tipo diabetą, o štai 2 tipo diabetas paprastai yra įvairių priežasčių pasekmė:

• Amžius. Pirmoji sergamumo 2 tipo diabetu banga ateina po 40 metų amžiaus. Pikas - 65-erių ir vyresni žmonės.
• Antsvoris. Kai kūno masės indeksas yra didesnis nei 25 kg/m2.
• Hipertenzija. Antsvoris, hipertenzija ir diabetas - neišskiriama trijulė.
• Paveldimumas. Gydytojai teigia, kad 2 tipo diabetu yra linkę sirgti vienos šeimos skirtingų kartų žmonės, tačiau tam įtakos turi ne tik genetiniai ypatumai, bet ir išoriniai veiksniai (persivalgymas, pasyvus gyvenimo būdas).

 
Jeigu mama serga 1 tipo cukriniu diabetu, tikimybė, kad šia liga sirgs ir vaikas, siekia 1-2 %., jei serga tėvas - 3-6 %. Tačiau suserga ne visi, kuriems yra šis rizikos veiksnys.
 
Susirgti 2 tipo cukriniu diabetu labiau rizikuoja žmonėms, kurių pirmos eilės giminės (tėvai, broliai, seserys, vaikai) jau serga diabetu. Manoma, kad iki 80 proc. 2 tipo diabeto atvejų galima būtų išvengti palaikant normalų svorį, keičiant mitybą ir daugiau mankštinantis.
 
Susirgusieji diabetu labai sustorėja

Iš tikrųjų antsvoris paprastai yra diabeto priežastis, o ne pasekmė. Du trečdaliai storulių neišvengiamai susirgs šia liga. Pirmiausia tie, kurie nutukę pilvo srityje.
 
Turint antsvorio, padidėja pavojus susirgti diabetu, tačiau tam įtakos turi ir kiti veiksniai, tokie kaip šeimos ligų istorija, tautybė ir amžius.
 
Yra daugybė normalaus svorio žmonių, sergančiu šia liga, ir tų, kurių svoris per didelis, tačiau diabetu jie taip niekada ir neserga.
 
Diabetu suserga tie, kurie valgo daug cukraus ir saldumynų

Iš tikrųjų diabeto susiformavimui įtaką daro ne maisto rūšis, o per didelis jo kiekis, lemiantis antsvorį. Ir visai nesvarbu, ar svorio priaugote nuo pyragėlių, ar nuo kepsnių.
 
Diabetu susergama, kai kasa visai negamina ar gamina labai mažai insulino (1 tipo diabetas) arba insulino gaminama nepakankamai ir jo veikimas audiniuose yra sutrikęs (2 tipo diabetas). Insulinas yra hormonas, kuris padeda kraujo gliukozei (cukrui) iš kraujo patekti į ląsteles bei aprūpinti jas energija.
 
Diabetu sergantis žmogus yra beveik neįgalus
 
Bijoti reikia ne paties diabeto, o jo komplikacijų. Pavojingiausios iš jų – širdies ir kraujagyslių ligos. Sergančiajam svarbiausia susidraugauti su savo liga, išmokti ją kontroliuoti – tai tikrai nereiškia, kad jūsų gyvenimas taps nevisavertis.
 
Diabetikui negalima valgyti duonos, makaronų, saldžių vaisių, saldumynų

Šie įsitikinimai jau pasenę. Apie 55 % mūsų raciono turi sudaryti angliavandeniai. Be jų cukraus lygis kraujyje ima šokinėti, todėl diabetikui gali susiformuoti įvairių komplikacijų. Pasaulio endokrinologai paciento racioną rekomenduoja apskaičiuoti taip, kad su maistu jis gautų visų reikiamų medžiagų, po to ypač svarbu stebėti cukraus kiekį kraujyje, kad neištiktų hipoglikemija ar hiperglikemija.
 
Iš tikrųjų sergantiesiems diabetu saldėsiai ir desertai nėra draudžiami, tačiau būtina sekti ir kontroliuoti vartojamų angliavandenių kiekį, į kurį įeina ir cukrus. Taip pat reikėtų riboti gyvulinius riebalus.
 
Angliavandenių reikėtų vartoti ir įvairių. Šiandien, tarkim, pusryčiams viena košė, rytoj - kita, poryt - makaronai. Angliavandeniai būtini, tik sveiko žmogaus organizmas energija juos paverčia pats, diabetikui tai padaryti padeda vaistai. Reikia stengtis daugiau vartoti produktų, kurių sudėtyje yra sudėtingųjų angliavandenių (bulvės, kietųjų kviečių makaronai, košės, duona).
 
Grikiai ir žali obuoliai naudingi sergant diabetu
 
Taip, jie naudingi, tačiau tiek pat, kiek ir kokios perlinės kruopos ar raudoni obuoliai. Grikiai, kaip ir bet kuri kita košė, šiek tiek didina cukraus kiekį kraujyje. Na, o vaisių naudingumas taip pat labiau priklauso nuo to, kiek juose yra cukraus, o ne to, kokia jų spalva.
 
Diabetikams vietoj cukraus reikia vartoti jo pakaitalus

Nebūtina. Naujausių mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad saldikliai neigiamai veikia vidaus organų darbą.
 
Jei sergu diabetu ir geriu vaistus arba leidžiuosi insuliną, galiu valgyti viską, ką noriu
 
Tinkama mityba yra viena pagrindinių diabeto gydymo dalių. Gerai kraujo gliukozės kontrolei vien vaistų nepakanka, kadangi suvalgytas maistas tiesiogiai veikia gliukozės kiekį kraujyje.
 
Žmonės, sergantys diabetu, turi valgyti specialius diabetinius produktus
 
Sveikas mitybos planas diabetikams iš esmės lieka toks pat, kaip ir sveika dieta kiekvienam iš mūsų – mažai riebaus maisto, riboti druskos ir cukraus kiekiai, patiekalai, kurių pagrindas - nesmulkintų grudų produktai, daržovės ir vaisiai.
 
Diabetiniai produktai neturi jokių išskirtinių savybių, vis tiek kelia gliukozės kiekį kraujyje ir dažniausiai yra brangūs, todėl geriau jų tiesiog vengti.

Nėra natūralių priemonių diabetui gydyti

Pačios natūraliausios diabeto gydymo priemonės - tai taisyklinga mityba ir pakankamas fizinis aktyvumas. Tai padeda mažinti gliukozės kiekį kraujyje. Be to, tai mažina svorį ir gerina savijautą.

Geriausias būdas spręsti apie gliukozės kiekį kraujyje yra paties paciento savijauta

Kai kurie diabetu sergantys pacientai jaučia, kai gliukozės kiekis jų kraujyje labai didelis ar mažas, tačiau kai kurie - ne. Kartais, tiek labai padidėjus, tiek sumažėjus gliukozės koncentracijai, juntami simptomai gali būti panašūs, todėl tinkamai įvertinti savo būklę tik pagal savijautą yra sudėtinga ir nesaugu. Tiksliausiai gliukozės kiekį kraujyje nustatyti padeda gliukomatis. Jį turėdami su savimi, visuomet jausitės saugūs, nes, reikalui esant, glikemiją galima ištirti bet kur ir bet kada. Be to, reguliariai tikrindami gliukozės kiekį namuose, laiku pastebėsite, kad glikemija ilgesnį laiką yra aukštesnė, nei rekomenduojama. Todėl laiku kreipsitės į gydytoją, kad pakeistų gydymą.

Jei glikuotas hemoglobinas (HbA1c) neviršija 8 %, diabeto gydymo koreguoti nereikia

Pagrindinis diabeto gydymo tikslas - stengtis palaikyti kiek įmanoma normalų gliukozės kiekį kraujyje. Kuo jis geriau reguliuojamas, tuo vėliau prasideda diabeto komplikacijos, kai kurių iš jų galima net išvengti. HbA1c - žymuo, atspindintis gliukozės kiekio svyravimo vidurkį paskutinių 3 mėn. laikotarpiu. Įrodyta, kad komplikacijos sparčiai progresuoja, kai HbA1c yra daugiau nei 7 proc. Jei ilgesnį laiką gliukozės kiekis nevalgius yra >6,7 mmol/l, 2 valandas po valgio >8,9 mmol/l, o HbA1c >7proc., būtina koreguoti paciento gydymą.

Jei nevartoju vaistų diabetui gydyti, vadinasi, sergu lengva diabeto forma

Diagnozavus 2 tipo cukrinį diabetą, ne visiems pacientams iš karto paskiriama vaistų. Ligos pradžioje, kol kasa gamina pakankamai insulino, svorio sumažinimas, tinkama mityba bei reguliarus fizinis aktyvumas padeda geriau veikti insulinui ir mažinti gliukozės kiekį kraujyje. Taigi kurį laiką galima tinkamai kontroliuoti diabetą keičiant gyvenimo būdą. Deja, progresuojant diabetui, anksčiau ar vėliau prireiks geriamųjų vaistų ar insulino.

Visi sergantieji diabetu turi kasdien leistis insuliną
 
Žmonės, sergantys I tipo cukriniu diabetu, dažniausiai turi vartoti insuliną, nes jų organizmas šio hormono nebegamina ar gamina minimaliais kiekiais. Tačiau gerokai didesnė žmonių dalis serga II tipo diabetu, kurio gydymas labai skiriasi. Šiuo atveju ligą kontroliuoti bandoma propaguojant sveiką gyvenimo būdą ir naudojant geriamus vaistus. Insulino injekcijų prireikia mažesniajai daliai ligonių ir dažniausiai ligai stipriai progresavus.
 
Sergant diabetu negalima sportuoti, nes fizinis aktyvumas tik pablogina diabeto būklę

Diabetu sergantys žmonės ne tik gali, bet ir turėtų mankštintis. Reguliarus fizinis aktyvumas mažina gliukozės kiekį kraujyje, padeda insulinui geriau veikti. Fizinis krūvis padės mažinti svorį bei pagerins savijautą.

Diabetu galima užsikrėsti
 
Diabetas nėra infekcinė ar užkrečiama liga. Tai ne gripas – nuo kito asmens juo užsikrėsti neįmanoma. Tačiau dabar diabetas siejamas su genetika: jei jūsų šeimos narys serga šia liga, rizika ja susirgti jums taip pat padidėja.