Tikriausiai neatsirastų nė vieno žmogaus, savo kailiu bent kartą nepatyrusio, kas yra sutrikęs virškinimas. Tačiau ar žinote, kas dėl to kaltas ir ką reikėtų daryti? Juk apie šį negalavimą sklando daugybė mitų...

1 mitas. Dėl sutrikusio virškinimo visada reikia kaltinti skrandį

Virškinimo sistema – tai ne vien skrandis. Ją sudaro virškinimo traktas (burna, ryklė, stemplė, skrandis, žarnynas, išeinamoji anga) ir virškinimo liaukos (seilių liaukos, skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų liaukutės).

Virškinimo sutrikimus gali sukelti skirtingų virškinimo sistemos organų ar liaukų veiklos sutrikimai bei ligos – štai kodėl virškinimo sutrikimų nereikėtų sieti vien su skrandžio negalavimais.

2 mitas. Visų virškinimo sutrikimų priežastys yra aiškiai apibrėžtos

Dažnai virškinimo sutrikimai, pasireiškiantys tokiais simptomais, kaip, pavyzdžiui, pykinimas, skausmas ir sunkumas pavalgius, rėmuo, raugėjimas, dujų kaupimasis žarnyne, gali pasireikšti ir nesant aiškiai identifikuojamos ligos. Virškinimo sutrikimus neretai išprovokuoja netinkama mityba, žalingi įpročiai, patiriamas stresas, menkas arba per didelis fizinis krūvis. Tai vadinamieji funkciniai virškinamojo trakto sutrikimai.

3 mitas. Gydantis pakanka atsižvelgti į negalavimo simptomus

Suvokdami ligą per patiriamus simptomus, kurie gali pasireikšti esant skirtingiems negalavimams, žmonės neretai klaidingai identifikuoja susirgimą. Pavyzdžiui, pacientas gali jausti nuolatinį sunkumą, tempimą skrandžio srityje ir manyti, kad jam sutriko virškinimas, tačiau iš tiesų tai gali būti kitų virškinimo sistemos organų negalavimo požymiai. Panašūs simptomai gali pasireikšti sergant stemplės, skrandžio, žarnyno ligomis, todėl savarankiškai gydantis pasveikti gali būti sunku. Jeigu jus dažnai vargina vieni ar kiti simptomai, reikėtų kreiptis į specialistus. Nerimą turėtų kelti: vėmimas krauju ar kraujo tirščiais, krentantis kūno svoris, kraujas išmatose ar juodos išmatos, mažakraujystė, karščiavimas.