Jūsų pozicija yra tokia, kad kiekvieno siekiamybė yra tapti laimingu žmogumi. Ar galima būti laimingam tik įprasminus savo karjeros siekį? Ar žmogus gali būti laimingas neturėdamas šeimos, artimų santykių?

Rimvydas: Už bet kokio žmogaus noro visada slypi vienas vienintelis: aš noriu būti laimingas. Bet ką reiškia būti laimingu, čia nėra vieno atsakymo. Visi žmonės yra absoliučiai unikalūs ir todėl kiek žmonių, tiek ir atsakymų į šį klausimą. Neįmanoma paimti kito receptą ir pagal jį tapti laimingu!

Laimė yra vidinė būsena, todėl jos negalima pasiekti veikiant tik išorėje. Ji negali būti tikslas, ji yra prasmė. Kuomet mes laimę darome tikslu, ji tampa laikina, nes ją pasiekus iškart atsiranda nerimastingi klausimai: ką dabar daryti, kaip ją išlaikyti. Laimė procesas, o ne objektas. Jeigu mes sustabdome upę, ji išnyksta, ji virsta ežeru ar pelke. Norintys pagauti laimę ir ją nulaikyti, gyvena nuolatiniame strese ir patiria įtampą jos siekdami ir bandydami ją išlaikyti. Štai todėl laimingu tampa žmogus ne tuomet kai kažką pasiekia, o tuomet kai jo vidiniame pasaulyje susideda jo unikali delionė iš jausmų, minčių, idėjų, pojūčių su užrašu „aš laimingas“. Kiekvieno mūsų viduje yra ta „dėlionė“, bet kaip vaikiškame
žaidime, išbarstyta ir sumaišyta. Mes stebime atskirus jos elementus, bet negalime jų sudėti į darnų piešinį. Naivu tikėtis, kad palankios aplinkybės ims ją ir sudės, tai galiu padaryti tik aš pats. Man reikia pažinti ir priimti savo talentus ir silpnybes, duotybes ir trūkumus, svajones ir vertybes, išmokti bendrauti su savo siela ir kūnu, tuomet to dėka ta „dėlionė“ viduje susidėlioja ir tai įvyksta.