Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos visuomenės sveikatos specialistai pasakoja, kad vykstant medžiagų apykaitai kaupiasi įvairūs laisvieji radikalai, kurių molekulės ardo ląstelių sieneles, reaguoja su DNR paveldima informacija ir sukelia įvairias mutacijas bei sveikatos problemas. Mūsų organizmas ne visada spėja nukenksminti laisvuosius radikalus ir jų padaryta žala kaupiasi.

Laisvieji radikalai – tai, moksliškai kalbant, neporinį elektroną turinčios molekulių dalys. Proceso, kuris vadinamas oksidacija, metu ir susiformuoja laisvieji radikalai. Oksidacija yra ne tik įprastas medžiagų apykaitos procesas, bet vyksta ir dėl užterštos aplinkos, kurioje gyvename, kai organizmą veikia cigarečių dūmai, ultravioletiniai spinduliai, radiacija, prasti valgymo įpročiai. Grandininės reakcijos, kuriose dalyvauja laisvieji radikalai, gali sukelti daug pavojingų ligų, pagreitinti organizmo senėjimą, sukelti raumenų, jungiamojo ar kitų audinių uždegimą. Laisvieji radikalai – tai nestabilios molekulės, kurios dėl vienų ar kitų priežasčių susilpnėjo ir prarado vieną elektroną. Jie yra nestabilūs, greitai reaguoja su sveikomis mūsų organizmo ląstelėmis ir, norėdami stabilizuotis, atima iš jų reikiamą elektroną ir tokiu būdu daro joms žalą. Sveikatos mokyklos ir ligų prevencijos centro Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vedėja Rūta Babravičienė sako, kad mes galime padėti savo organizmui įveikti laisvuosius radikalus – aprūpindami jį pakankamu kiekiu antioksidantų.
Kas yra antioksidantai?

Antioksidantai – tai junginių grupė, kovojanti su laisvaisiais radikalais. Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vedėja Rūta Babravičienė pasakoja, kad antioksidantai atiduoda jiems savo elektronus ir taip neutralizuoja laisvuosius radikalus, psaugodami nuo žalos kitas ląsteles. Antioksidantai nukenksmina laisvuosius radikalus ir šie pasišalina iš organizmo, nespėję jam pakenkti. Antioksidantų organizmas pasigamina pats, bet kartais jų nepakanka laisviesiems radikalams neutralizuoti ir organizmui nuo žalos apsaugoti. Todėl jam padėti reikia, vartojant pakankamai daržovių ir vaisių, kurie yra svarbiausias antioksidantų šaltinis. Neutralizuojant laisvuosius radikalus labai svarbų vaidmenį atlieka vitaminai A, C, E, D, K, beta karotenas, cinkas, selenas, bioflavonoidai ir kt. Beje, vartojant vitaminus C ir E kartu, jų antioksidacinis poveikis yra stipresnis nei kiekvieno jų atskirai. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad žmonės, per dieną suvalgantys 5–7 porcijas (1 porcija – tai vienas vidutinio dydžio obuolys ar morka, sauja brokolių ar pan.) vaisių ir daržovių, daug rečiau serga vėžiu bei širdies ir kraujagyslių ligomis. Daug antioksidantų yra džiovintose slyvose, razinose, mėlynėse, gervuogėse, granatuose, natūraliose kakavos pupelėse, žaliojoje arbatoje. Tamsi daržovių spalva rodo, kad jose yra didelis antioksidantų kiekis.