Įsivaizduokite pasaulį, kuriame kiekvienas pacientas turėtų tik jam individualiai pritaikytą gydymo metodą, paremtą aukščiausio lygio tyrimais bei ilgai kaupta mokslinių ir klinikinių tyrimų duomenų apie vėžį baze. Nors daugumai lietuvių tokia galimybė dar vis atrodo tik tolima svajonė, tačiau sparčiai pasaulyje plintantis diagnostinis tyrimas jau tampa realybe.
 
Pastaruoju metu buvo įrodyta, kad vėžys yra genetinė liga: ji vystosi dėl tam tikrų genų mutacijų, t.y. onkogenų bei navikų supresorinių genų, kurie ir sukelia ligą. Tam tikras mutacijas žmogus gali turėti nuo gimimo (paveldimas vėžys) arba jas gali sukelti įvairūs aplinkos veiksniai, kaip rūkymas, tiesioginis saulės (UV) poveikis ir kiti.
 
Ilgus metus buvo įprasta, kad sergant vėžiu taikomas standartinis gydymas: operacija, chemoterapija,  ir panašiai. Tačiau neretai, atrodytų, dviejų vienodai sergančių pacientų ligos eiga kardinaliai skiriasi – vienas ligonis po operacijos ir gydymo pasiekia remisiją ir gyvena be jokių simptomų, kito liga sparčiai progresuoja, išplinta nepaisant intensyvaus ir alinančio gydymo.
 
Ar susimąstėte, kodėl? Efektyvus vėžio gydymas reikalauja atidaus ligos stebėjimo ir įsigilinimo į naviko mutacijų mechanizmus, kurie ir lemia skirtingą ligos eigą.
 
Tai supratę specialistai iš Belgijos genetikos ir patologijos instituto „OncoDNA“ onkologijos pasauliui pasiūlė ilgai brandintą novatorišką diagnostinį tyrimą, kurio pagrindinis tikslas yra suteikti onkologui - chemoterapeutui rekomendaciją efektyviausiems vaistams, pritaikytiems individualiems paciento poreikiams.
 
„Kiek mes žinome, kiekvienas vėžys turi tik sau būdingas charakteristikas. Mūsų testas sugeneruoja molekulinį naviko profilį dėka skirtingų analizių kombinacijos, kaip, pavyzdžiui, DNR sekos, kai kurių baltymų išraiškos ir kiti molekulinės biologijos testai. Taip sukuriame išsamų molekulinį vėžio naviko profilį ir galime nukreipti onkologus į naujas paciento gydymo galimybes“, - teigia vyriausiasis instituto technologas Dr. Žanas Fransua Laesas.