Aš – Jurgita Česynienė, man 38-eri, gyvenu Alytuje. Anksčiau mano gyvenimo būdas ir laisvalaikis niekuo nesiskyrė nuo daugelio: darbas, namai, namų ruoša, vaiko priežiūra, laisvalaikis su draugais, vakarėliai, linksmybės... Dabar pagalvoju, kaip neįdomiai, beprasmiškai gyvenau...    
 
O dabar sakau TAIP – mano gyvenimo būdas, kokybė pradėjo keistis maždaug prieš 6 metus. Viso to priežastis – pažintis su žmogumi, kurio energijos ir geros savijautos buvo galima pavydėti. Jo raginama, palaikoma pradėjau sportuoti, šokti, atsisakiau žalingų įpročių, ėmiau bėgioti, važinėtis dviračiais, slidinėti ir t.t.
 
2016 m. vasarį nuvykome į grūdinimosi šventę „Palangos ruoniai“. Aš buvau tik žiūrovė. Bet su labai dideliu pavydu stebėjau maudynes. Vakare išgirdau daug įdomių pasakojimų, kaip žmonės pradėjo maudytis, kas juos paskatino, kaip pasikeitė jų gyvenimai ir t.t. Grįžusi į Alytų nusprendžiau, kad šiuos gyvenimo malonumus reikia išmėginti ir man. Taigi, kovo 11 d. paminėti Alytaus sveikuoliai surengė maudynes, prie kurių prisijungiau ir aš. Pirmą kartą nėriau į ledinį vandenį. Ir dabar jau negaliu sustoti!!!
 
Pradėjus maudytis dingo stiprūs, nepakeliami galvos skausmai (tai atsakymas gydytojams, kurie darė daug tyrimų, bet galvos skausmų priežasties taip ir nerado), nebesergu peršalimo ligomis, tapau žvalesnė. Pats geriausias rytinių maudynių atlygis – gera nuotaika visą dieną.
 
Tiek darbe, tiek draugų rate sulaukiu tik teigiamų žodžių, pagyrimų, padrąsinimų nesustoti ir toliau taip gyventi. Rytais mūsų grupelė renkasi prie Dailidės ežerėlio arba šaltinio baseino. Padarome mankštą ir neriame į tyrą vandenį. Nesvarbu ar pavasaris, vasara, ruduo, ar žiema. Maudynėmis paminime tokias šventes kaip kovo 11 d., vasario 16 d., sausio 1 d., šv. Velykos ir t.t.