Aštuntą dešimtį perkopęs ukmergiškis šiandien gali lengviau atsikvėpti – sunki plaučių liga jau porą metų nerodo paūmėjimo ženklų. Tačiau dar visai neseniai vyras kasmet stodavo į sunkią kovą už gyvenimą – paūmėjus ligai, jis nei kojos iš namų galėdavo iškelti, nei barzdos nusiskusti. Sunkūs dusulio priepuoliai netrukdavo vyrą paguldyti ir į ligoninės patalą. Be B. Kaselio, Lietuvoje, Higienos instituto duomenimis, dar yra apie 60 tūkstančių tokių pacientų, pasaulyje – net 384 mln.
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL, ang. COPD) – tai sunki plaučių liga, kuriai progresuojant žmogus dėl didelio dusulio nebegali atlikti ir paprasčiausių buities darbų. Naujausiais Pasaulinės lėtinės obstrukcinės plaučių ligos iniciatyvos duomenimis, LOPL yra ketvirta mirties priežastis pasaulyje, Lietuvoje – penkta. Liga nepagydoma, tačiau jos progresavimą galima pristabdyti, pakeitus gyvenimo būdą ir reguliariai vartojant vaistus. Deja, Lietuvoje net 9 iš 10 pacientų nesigydo.
Ponas Bronislovas – ne iš tų. Judėjimas, kasmetinis poilsis prie jūros, pozityvus nusiteikimas ir reguliarus vaistų vartojimas pristabdė ligos progresavimą, todėl ir kalbėti apie ligą dabar lengviau.
„Negalėdavau į lovą įlipti“
Per gyvenimą ukmergiškis keliauja pėsčiomis. Pasakoja kasdien į darbą nukulniuodavęs ir po 6 km – ir pajudėdavo, ir pinigų sutaupydavo. Tačiau užklupusi sunki plaučių liga ukmergiškio maršrutą gerokai sutrumpino.
„Liga užeidavo pamažu. Būdavo, paeinu kokį kilometrą ir pradedu dusti. Paskui jau tik 500 m įstengdavau nueiti, kol galiausiai naktį į lovą nebegalėdavau įlipti – tekdavo per naktį praklūpėti prie lovos. Tiesiog taip užspausdavo, krūtinę skaudėdavo, kad nei įkvėpti negalėdavau – užspausdavau nosį, kad bent minutę nereikėtų kvėpuoti“, – ligos paūmėjimus prisimena B. Kaselis.
Apie save ūmėjanti liga pranešdavo iš anksto – gerklėje atsirasdavo gargaliavimas, kaip ponas Bronislovas sako: „Gaidžiai giedot gerklėj pradėdavo“. Per mėnesį paūmėjimas taip sustiprėdavo, kad nė rankos pakelti vyras negalėdavo nedusdamas. Dažniausiai gydytis tekdavo ligoninėje.
Ligą pristabdė aktyvus gyvenimo būdas ir vaistų vartojimas
Kaselio gyvenimas prabėgo stebint orus – vyras didžiąją gyvenimo dalį dirbo meteorologijos stotyje. Sveikata niekada nesiskundė, o būdavo, kad ir naktimis žiemą neapsirengus tekdavo į lauką bėgti, kai matavimus sekundžių tikslumu reikėdavo atlikti.
„Dabar man jau 16 m. iki šimto beliko. Tai tų ligų daugiau yra, cukraus daugoka, bet kad mėgstu saldžiai pavalgyti. Pasigydai nuo cukraligės, ir gerai. O plaučiai nežinau, ar pasveiko, ar kas“, – svarsto ir pats ponas Bronislovas.
Neatmeta, kad padėjo aktyvus gyvenimo būdas – ir sirgdamas stengdavosi kuo daugiau vaikščioti – ir poilsis prie jūros vasaromis, ir vartojami vaistai.
„Nesvarbu, koks oras, išeinu į mišką 9 val. ir iki vakaro 9 val. ten vaikštau ir gulinėju. Pajūriu praeini ir iš karto žymiai pagerėja“, – apie jūros oro naudą pasakoja ukmergiškis ir kitiems, sergantiems LOPL, pataria: „Daugiau vaikščioti, daugiau dirbti ir negulėti. Ir turėti planų į priekį, nors sako, kad pensininkai planuot negali, tik tris dienas į priekį, nes Dievas nuo „taburetkos“ nuvirs iš juoko,“ – šypsosi ponas Bronislovas.
Klastinga liga, kuria susirgti rizikuoja kas trečias rūkalius
LOPL dažniausiai diagnozuojama 40 m. ir vyresniems pacientams. Dauguma jų – ilgą intensyvaus rūkymo patirtį turintys vyrai arba moterys. Rūkymas yra pagrindinis LOPL rizikos faktorius – net 8 iš 10 LOPL pacientų ligą sukėlė rūkymas (PSO 2017 m. duomenys). Susirgti šia sunkia liga taip pat rizikuoja ir gyventojai, daug laiko praleidžiantys užterštame ore ir juo kvėpuojantys.
VUL Santaros klinikų gydytoja pulmonologė Elena Jurevičienė sako, kad LOPL – klastinga liga. Ilgą laiką ligos simptomai nepasireiškia, pacientą gali varginti tik rytais pasikartojantis kosulys, dažnai vertinamas kaip rūkymo pasekmė. Ligai progresuojant, tokie jos simptomai kaip dusulys neretai priskiriami kitoms ligoms, dažniausiai – širdies. Be to, sutampa ir abiejų ligų pagrindinis rizikos faktorius – rūkymas.
„Jeigu žmogus yra rūkantis ir jam per 40 m., jis turėtų profilaktiškai tikrintis dėl LOPL. Kuo anksčiau pradėsime šią ligą gydyti, tuo didesnė tikimybė, kad ji neprogresuos ar progresuos lėčiau. Labai svarbu su pacientais kalbėti ir apie rūkymą, nes jeigu pacientai nemeta rūkyti, tai, deja, ir vaistų poveikis yra silpnesnis, ir ligos progresavimas ryškesnis“, – sako VUL Santaros klinikų pulmonologė.
Skiriamas medikamentinis ir ne medikamentinis gydymas
LOPL negrįžtamai pažeidžia plaučius ir sutrikdo jų funkciją, todėl yra lengviau užkirsti kelią šiai ligai nei ją paskui gydyti. Pagrindinė prevencijos priemonė – rūkymo atsisakymas.
„Kuo liga anksčiau nustatoma, tuo geresnę gyvenimo kokybę galima užtikrinti pacientui. Pirmiausiai reikėtų atsisakyti žalingų įpročių – rūkymo ir pradėti reguliarų gydymą. Tada gerą gyvenimo kokybę pacientas galėtų išlaikyti kur kas ilgesnį laiką“, - sako E. Jurevičienė.
Gydymas pacientui skiriamas tiek medikamentinis, tiek nemedikamentinis, kuris taip pat yra labai svarbus, siekiant efektyviai valdyti ligą. Ligos simptomams ir paūmėjimų rizikai sumažinti svarbūs šie faktoriai:
• Rūkymo atsisakymas ir/ar vidaus ir išorės taršos mažinimas;
• Reguliarus vaistų vartojimas;
• Fizinis aktyvumas;
• Subalansuota mityba;
• Pozityvus nusiteikimas.
Medikamentinis gydymas turi būti reguliarus, jis padeda sumažinti ligos paūmėjimų riziką ir pristabdys ligos progresavimą. Nuo spalio mėn. Sveikatos apsaugos ministerija į 100 proc. kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukė ir naujos kartos vaistus LOPL gydyti. Gydytoja pulmonologė tikisi, kad vaistai dabar pacientams yra prieinamesni, o gydymas – efektyvesnis, tad daugiau sergančiųjų LOPL gydysis ir turės galimybę gyventi kokybiškai.
Komentarai