„Gydymo procesas, taikant sveikatinamąjį fizinį krūvį, prasideda nuo išsamaus paciento klinikinės ir fiziologinės būklės tyrimo ir tolerancijos fiziniam krūviui įvertinimo. Kadangi fizinis krūvis yra medicininė priemonė ligų gydymui, tai jo, kaip ir bet kokio kito vaisto, žmogui negalima paskirti aklai. Klysta manantys, kad bet kokia fizinė veikla teikia gydomąjį efektą – kiekvienam būtina tiksliai nustatyti optimalaus fizinio krūvio ribas, ir tik individualiai paskirtas fizinis krūvis teiks terapinį, gydomąjį efektą,“ – perspėja doc. V. Kalibatas.
 
Gydytojas pasakoja, kad kiekvienam pacientui sudaromo sveikatinamojo fizinio krūvio plano trukmė – labai individuali. Vieniems gydymas gali trukti 3 mėnesius, kitiems – neužteks ir metų. Viskas priklauso nuo organizmo reakcijos ir paciento drausmės, laikantis paskirto gydymo rekomendacijų. Pavyzdžiui, pacientui, atvykusiam su II laipsnio hipertenzija, jau po kelių dienų kraujospūdis gali stabilizuotis, o antihipertenziniai medikamentai – išbraukti iš rutinos. Lygiai taip pat ir su gliukozės kiekiu kraujyje, sergantiems cukriniu diabetu – teigiami pokyčiai gali pasirodyti jau po savaitės gydymosi fiziniu krūviu, atitinkamai mažėti medikamentų poreikis.
 
Būti ligoniu – „madinga“?
 
Gydytojas atkreipia dėmesį į tai, kiek daug žmonių aplink kalba apie prastą savijautą, neįgalumo grupes ar nuolatinį silpnumą. Dažniausiai tai pastebima senjorų gretose, tačiau šią tendenciją pamažu perima ir jauni, darbingo amžiaus žmonės, kurie skuba šalinti besivystančių ligų simptomus, tačiau visai negalvoja apie juos lėmusias priežastis.
 
Paliesiaus fizinio krūvio terapijos vadovas išskiria tris esmines priežastis, kodėl žmonės sunkiai keičia gydymosi įpročius. Visų pirma – nusistovėjusios sveikatos priežiūros sistemos tradicijos. „Nemažai pacientų gydytojo profesionalumą ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybę įpratę vertinti pagal paskiriamų medikamentų skaičių ar net kainą. Iš sveikatos priežiūros specialistų pacientai reikalauja kuo greičiau suteikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas šiuolaikinėmis medicinos technologijomis ir iki šiol manoma, jog tai – medikamentai. Žmonėms sunku patikėti, kad gali būti ir kitų būdų,“ – apie lietuvių požiūrį į gydymą kalba doc. V. Kalibatas.