Kaip kovoti su lėtinio nuovargio sindromu? Ar tai iš viso įmanoma?

Teorija

Lėtinio nuovargio sindromo prigimtis tyrinėta ne metus ir ne dvejus. Šiandien ekspertai mano, kad šios ligos priežastis – padidėjęs centrinės nervų sistemos neuronų jaudrumas. Vystosi ji dėl sumažėjusio periferinių receptorių jautrumo, jų aktyvumas tampa spontaniškas. Pavyzdžiui, centrinės sensitizacijos požymiai būdingi visiems pacientams, kurie skundžiasi lėtiniais galvos skausmais.

Lėtinio nuovargio sindromas neretai painiojamas su fibromialgija – lėtiniu skausmo sindromu, sunkiai pasiduodančiu gydymui ir pasižyminčiu panašiais simptomais (simetriški skausmai visame kūne, depresija, blogas miegas, apnėja, neramių kojų sindromas). Abiejų prigimtis vis dar kelia daugybę klausimų. Kai kurie specialistai prie fibromialgijos simptomų priskiria ir lėtinio nuovargio sindromą.

Pirmieji patikimi biologinės lėtinio nuovargio sindromo kilmės įrodymai buvo gauti 2006 metais, kai 20 mokslininkų-genetikų susiejo lėtinio nuovargio sindromą su genais, dalyvaujančiais simpatinės nervų sistemos ir pogumburio-hipofizės-antinksčių sistemos (PHAS) veikloje. Simpatinė nervų sistema yra atsakinga už reakciją į artėjantį pavojų arba stresą, pulso padažnėjimą ir kraujospūdžio didėjimą, padidėjusį adrenalino lygį. PHAS atlieka tiek nervų, tiek endokrininės sistemos funkcijas: ji padeda reguliuoti kūno temperatūrą, virškinimą, imunitetą, nuotaiką, seksualumą ir energijos poreikį. Tai pagrindinė viso organizmo sistemos dalis, kuri kontroliuoja žmogaus reakciją į stresą, traumas, depresiją, išsekimą ir kitus sutrikimus.

Kai kurie tyrinėtojai mano, kad lėtinio nuovargio sindromą galima paaiškinti netipiška reakcija į ligos sukėlėjus, pavyzdžiui: minėtojo sindromo priežastimi gali būti herpeso virusas, enterovirusai, Laimo liga – nors tyrimai 100 % dar neįrodo, kad yra tiesioginis priežasties ir pasekmės ryšys. Yra nuomonių, kad sergančiųjų lėtinio nuovargių sindromu kūnas „įsitikinęs“, jog kovoja su infekcija – būtent dėl to nuolat jaučiamas energijos trūkumas.