Alergija – tai padidėjęs organizmo jautrumas paprastai visiškai nekenksmingai medžiagai. Ši reakcija vyksta dėl antigenų ir antikūnų sąveikos. Jos apraiškos gali būti pačios įvairiausios: bronchinė astma, dilgėlinė, alerginė sloga, alerginis rinitas. Daugelio infekcinių ligų vystymąsi (bruceliozę, tuberkuliozę, vidurių šiltinę ir kt.) lydi ir infekcinė alergija.

Neinfekcinės kilmės alergenais gali būti dulkės, gyvūnų kailis, sintetiniai pluoštai, dažikliai, skalbimo milteliai ir kita buitinė chemija. Alerginę reakciją sukelti gali praktiškai bet kuris vaistinis preparatas.

Buitiniai alergenai dažniausiai sukelia kvėpavimo takų ligas (slogą, kosulį, dusulį). Kai kurių vėjo apdulkinamų augalų žiedadulkės, šienas ir panašiai sukelia slogą, konjunktyvitą. Jei kalbėtume apie maistinius alergenus, tai gali būti kone visi produktai, tačiau dažniausiai alerginę reakciją sukelia pienas, kiaušiniai, žuvis, pomidorai, citrusiniai vaisiai, šokoladas ir braškės. Paprastai alergija maistui pasireiškia kartu su virškinamojo trakto veiklos sutrikimais (ima pykinti, žmogus viduriuoja, vėliau atsiranda dilgėlinė, prasideda karščiavimas).

Pramoniniai alergenai, pavyzdžiui, terpentinas, mineraliniai aliejai, chromas, nikelis, įvairūs dažikliai, formalinas, karbamidas ir panašiai, sukelia dermatitą.

Kirpyklose ir kosmetologijos kabinetuose alergenais gali būti plaukų, antakių ir blakstienų dažai. Kai kuriais atvejais šiluma, šaltis, mechaninis dirginimas skatina organizme tam tikrų medžiagų susidarymą, kurios ir tampa alergenais.

Svarbus alergijos vystymosi veiksnys yra nervų ir endokrininės sistemos pažeidimai, galvos smegenų traumos, neigiamos emocijos, antinksčių liaukų funkcijų išsiderinimas.