Baliniai vėžliai, dažnai vadinami geležinėmis varlėmis, yra labai reta ir visose ES šalyse itin saugoma roplių rūšis. Per Lietuvą praeina šiauriausia šių šarvuočių paplitimo riba, bet koks žymesnis aplinkos sąlygų pokytis gali nulemti pastarųjų išnykimą. Baliniai vėžliai gyvena kūdrose, sekliuose ežeruose, durpingose balose. Skaičiuojama, kad mūsų šalyje gyvena apie 300 jų individų. Nors pavienės šių roplių radimvietės žinomos visoje šalies teritorijoje, gausiausiai jie aptinkami Lazdijų rajone. Pastaruoju metu pranešimų apie šiose vietovėse pastebėtus gyvūnus padaugėjo, tačiau, manoma, kad tai laikinas reiškinys dėl gausesnių nei įprasta kritulių ir padaugėjusių šlapynių. Balinių vėžlių populiacijos vis dar išlieka pažeidžiamos, nes yra itin mažos ir atskirtos viena nuo kitos. Pagrindinė šių gyvūnų nykimo priežastis yra tinkamų buveinių trūkumas.

"Vėžliai mūsų šalyje nyksta daugiausia dėl apleistų ir netvarkomų žemių. Kiaušinius jie deda reta augmenija apžėlusiuose, smėlėtuose, saulės įšildytuose šlaituose. Nešienaujamose ir neganomose pievose žolės trukdo saulei įšildyti viršutinį dirvos sluoksnį, o šių šaltakraujų gyvūnų kiaušiniams gyvybiškai svarbu gauti pakankamą saulės energijos kiekį. Be to, šlaitai apauga pušų savaiminiais ūgliais arba būna dirbtinai apželdinami mišku ir dėl saulės stokos taip pat tampa visiškai nebetinkami lizdavietėms. Trūkstant tinkamų šlaitų, vėžliai deda kiaušinius kitose saulės įšildomose vietose, pavyzdžiui, užkasa ant žvyrkelių. Taip pat neretai kiaušinių išėjusias dėti pateles gyventojai parsineša namo, kur dėl pasikeitusių sąlygų pastarosios tiesiog neišgyvena," – apie balinių vėžlių nykimo priežastis pasakoja "Lietuvos gamtos fondo" gamtosaugos specialistė Dalia Bastytė.