Pasaulyje apie 20 mln. žmonių serga vėžiu. Lietuvoje šią diagnozę kasdien išgirsta beveik 50 žmonių, o iš viso šalyje onkologinėmis ligomis serga apie 100 tūkst. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų vėžio atvejų, daugiausiai vyrų prostatos, moterų krūtų ir kiaušidžių, odos, plaučių ir žarnyno. Higienos instituto duomenimis, beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio.

Vėžys aukų nesirenka ir gali pakirsti kiekvieną. Dėl didėjančio mirčių nuo vėžio skaičiaus medikai įspėja apie vėžio epidemiją ir ragina dažniau pasitikrinti sveikatą.

Didesnė tikimybė pasveikti

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė, gydytoja Dangira Babenskienė teigia, kad dažnai išgirdę diagnozę, žmonės iš karto pagalvoja apie mirtį. „Tokiems pacientams visada sakau, kad onkologinių ligų gydymas yra gerokai pažengęs, todėl diagnozė vėžys dar nereiškia mirties. Svarbu, kad liga kuo anksčiau būtų nustatyta. Deja, bet tik maža dalis gyventojų reguliariai tikrinasi sveikatą, todėl neretai ligos diagnozuojamos per vėlai, esant sunkioms komplikacijoms, kai žmogui nebegalima padėti.“, - aiškina gydytoja.

Medikų teigimu, išgijimo tikimybė yra didesnė, jei onkologinis susirgimas diagnozuojamas anksti (I – II stadijoje). Ankstyva vėžio diagnostika lemia sėkmingą gydymą, todėl kuo anksčiau nustatomas vėžys, tuo didesnė tikimybė pasveikti.

Ar kraujas parodo vėžį?

Šių dienų ankstyvoji ligų diagnostika toli pažengusi į priekį. Naudojamos įvairios modernios diagnostikos priemonės: instrumentiniai tyrimai (echoskopija, tomografija, rentgenas) bei laboratoriniai kraujo tyrimai. Tik kompleksiškas organizmo ištyrimas gali užkirsti kelią sunkiai ligai ir jos komplikacijoms.