Įvairūs sociologų tyrimai rodo, kad Lietuvoje stipriosios lyties atstovų gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių Europos Sąjungoje (ES), o jų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumas – didžiausias. Geriausios šalies vaistininkės titulą pelniusi Kristina Vaičaitienė ragina atkreipti dėmesį į dažniausiai vyrus užklumpančias ligas bei pataria, kaip joms užkirsti kelią.
„Vis dar per mažai dėmesio skiriame sau, nemokame rūpintis savo sveikata ir ligų profilaktika. Situaciją apsunkina ir stereotipinis mąstymas, kad vyrai neverkia ir turi būti stiprūs bei energingi. Būtent todėl gydymo įstaigose ar vaistinėse vyrai sutinkami rečiau“, – sako tarptautiniame „Lietuvos metų vaistininkas 2018“ konkurse geriausios vaistininkės vardą pelniusi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Vaičaitienė.
Vyrų sveikata labiau rūpi moterims
Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. pirmą kartą Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo ilgesnė nei 70 metų. Skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės 2017 m. buvo beveik 10 metų.
Vaistininkės teigimu, daugiausiai vyrų sveikata yra linkusios rūpintis jų žmonos. Savo sveikata savarankiškai pasirūpina tik tie, kurie sportuoja, arba vyrai, turintys rimtų negalavimų.
„Pavyzdžiui, moterys neretai perka kur kas daugiau vitaminų ir maisto papildų vyrams, ne sau pačioms. Juk moteris, vos tik pasijutusi blogai, iškart užsuks į vaistinę pasitarti ir papasakoti savo simptomų, o vyrai, paklausti apie simptomus, atsakys, kad „viskas gerai, man nieko netrūksta“. Tuomet ir kyla klausimas, kaip pasirūpinti vyrais, jeigu jie patys sau neskiria tiek dėmesio“, – svarsto K. Vaičaitienė.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pas gydytojus vyrai lankosi retai: bent kartą per tris mėnesius lankosi arba sveikatos tyrimus daro 30 proc. moterų ir 17 proc. vyrų, kartą per pusmetį tai daro 23 proc. moterų ir 17 proc. vyrų. Kartą per metus – 28 proc. vyrų ir moterų, rečiau – 19 proc. moterų ir 40 proc. vyrų.
„Ypač 18-40 m. amžiaus vyrams būdingas didelis fizinis aktyvumas – sunkiai dirbama arba intensyviai sportuojama, todėl šio amžiaus vyrai neretai susiduria su vitaminų bei mikroelementų trūkumu. Štai 40-60 m. amžiaus vyrai dažniausiai patiria taip vadinamą „vidurinio amžiaus krizę“ arba antrą jaunystę, susiduria ne tik su sveikatos, bet ir išvaizdos pokyčiais. Dėl prastų mitybos ir gyvenimo būdo įpročių – rūkymo ar mažo fizinio aktyvumo – atsiranda tikimybė susirgti antro tipo cukriniu diabetu, o padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje didina aterosklerozės, širdies ir kraujagyslių ligų riziką“, – pasakojo vaistininkė.
Užleistas ligas sunkiau išgydyti
Pirmiausia, K. Vaičaitienės teigimu, kiekvienais metais vyrams reiktų nuodugniai profilaktiškai išsitirti sveikatą – atlikti bendrąjį kraujo tyrimą, pasidaryti echoskopiją bei užsirašyti vizitui pas urologą.
„Daug paprasčiau ir pigiau gydyti ligą jos pradžioje, o ne tada, kai jau reikia operacijų. Jeigu vyrai nenori eiti pas gydytojus, turėtų padėti šeimos nariai – tiesiog užregistruoti, o tuomet kito pasirinkimo vyrams jau nelieka“, – sako geriausia šalies vaistininkė.
2017 m. Higienos instituto duomenimis, dažniausia vyriškos lyties atstovų mirties priežastis buvo kraujotakos sistemos ligos (48,1 proc.), piktybiniai navikai (22,8 proc.) ir išorinės mirties priežastys (10,6 proc.).
Širdies darbui palaikyti K. Vaičaitienė pataria vartoti žuvų taukus, vitaminus širdžiai, pasidaryti kalio ir magnio tyrimus, naudoti papildus cholesteroliui kontroliuoti. Pabėgti nuo infarkto ir insulto, anot jos, įmanoma, tik reikia užsiimti profilaktika.
„Gerą vyrų sveikatą palaikyti padeda įvairūs maisto papildai imunitetui su vitaminu C, polivitaminai, antioksidantai, nuotaikos vitaminu vadinamas vitaminas D. Nors vasarą jo galime gauti ir iš saulės, tačiau vyresnio amžiaus žmonės vitaminą D pasisavina sunkiau nei jaunesni, todėl svarbu gerti maisto papildus. Taip pat vyrams, kurie nori būti energingi, rekomenduočiau vartoti maisto papildus su auksine šaknimi“, – vardija vaistininkė.
Vyrams skirti maisto papildai – ne su viskuo
Nors vitaminų nauda – nepaneigiama, pasak vaistininkės, vienu metu gerti visų vitaminų nerekomenduojama. Pavyzdžiui, vyriškų hormonų turinčius maisto papildus ar vaistus reiktų itin atsargiai vartoti su širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti skirtais vaistais.
„Jeigu žmogus vartoja du ar tris vaistus, papildus, labai svarbu pasitikrinti, ar jie tarpusavyje dera ir kaip veikia mūsų organizmą, nes visi vaistai yra cheminės medžiagos, o mūsų kūnas – biocheminė laboratorija. Labiausiai sveikatai padeda bendravimas su artimaisiais, tad rūpinkimės vienas kitu“, – patarė K. Vaičaitienė.
Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.
Kitas faktas
Komentarai