Pavasaris džiugina vis labiau ilgėjančiomis dienomis, maloniu oru, žaluma ir pražįstančiais augalais, tačiau neretai jis būna itin vėjuotas – vėjas nešioja žiedadulkes ne tik gamtoje, bet ir į nosį, akis ir plaučius. Neveltui daugeliui šiltojo sezono pradžia siejasi su padažnėjusiais alerginiais ir kvėpavimo takų susirgimais. Visgi, tai nėra vieninteliai galimi susirgimai periodu, kuomet bunda gamta.

Kvėpavimo takų alergijos

Dažniausiai pasitaikantys simptomai, būdingi sergantiems kvėpavimo takų alergija:

• Nosies patinimas ir padidėjusi gleivių gamyba;
  
   
• Akių paraudimas, ašarojimas, deginimas ir niežėjimas;
  
   
• Veido ar/ ir kaklo patinimas, švokštimas, girdimas kvėpuojant, ir gleivių susidarymas plaučiuose.
  
   

Alergija žiedadulkėms įprastai nėra pavojinga gyvybei, tačiau tai itin nemalonus organizmo sutrikimas, kurį galima palengvinti, kreipiantis pagalbos į gydytojus.

Kiti susirgimai, neretai pasitaikantys pavasario metu

Šiltojo sezono pradžioje ir jam įsibėgėjus, galima susirgti:

1. Astma. Pavasarį astmą gali sukelti žiedadulkės ir dulkės, pasklidusios ore, ir temperatūrų pokyčiai – kuomet oras vis labiau sausėja. Astma yra lėtinė kvėpavimo liga, kuri gali būti pavojinga gyvybei. Jeigu pajutote, kad staiga pradėjote dusti, nedelsdami kreipkitės į gydytoją – jums gali reikėtų vaistų, kurie padės lengviau kvėpuoti ir ištverti augalų žydėjimo laikotarpį.
   
    
2. Rinovirusu. Šiltuoju sezonu rinovirusai, sukeliantys maždaug 50 proc. visų peršalimo ligų, plinta itin lengvai. Norint neužsikrėsti, svarbu nepamiršti reguliariai plauti rankas ir vengti liesti akis, nosį ir burną.
   
    
3. Gripu. Deja, atšilus orams, susirgimai virusine kvėpavimo takų liga – gripu, nesibaigia. Būkite budrūs – ir toliau kruopščiai plaukite rankas bei veidą.
   
    
4. Laimo liga ir erkininiu encefalitu. Šylantis pavasario oras atgaivina ir išbudina erkes – kai kurios iš jų yra perduodančios Laimo ligą ar erkinį encefalitą. Venkite vietų, kuriose gali būti erkių: kur yra aukšta žolė, medžiai, krūmai, dideli augalų lapai, miškingos vietovės. Po apsilankymo gamtoje, kruopščiai apžiūrėkite kūną.
   
    
5. Gastroenteritu. Kitaip žinomas kaip – virškinamojo trakto (skrandžio ir plonojo žarnyno) gleivinės uždegimas, kurį sukelia roto ir noro virusai. Kaip ir rinovirusai, taip ir norovirusai arba rotovirusai klesti šiltu oru. Kuomet susergama gastroenteritu, pasireiškia simptomai: skrandžio skausmas, kūno mėšlungis, pykinimas, viduriavimas ir vėmimas. Simptomai trunka tik 1-2 dienas, tačiau yra labai nemalonūs.
   
    
6. Ūmiu tonzilitu. Kadangi streptokokinės bakterijos, sukeliančios tonzilitą, lengvai plinta: kosint, čiaudint ir liečiant daiktus, kuriuose gali būti užkrėsto asmens seilių, būtinai turėkite su savimi dezinfekuojančias servetėles ir kitas rankų dezinfekavimo priemones, kad galėtumėte imtis papildomų atsargumo priemonių viešosiose erdvėse.
   
    
7. Alerginiu konjunktyvitu. Kuomet akių obuoliai pasidaro rausvos spalvos, akys ašaroja – kreipkitės į gydytoją, kad nustatytų, ar jums alerginė reakcija, ar infekcija.
   
    
8. Momentinėmis alergijomis. Šylant orams, bunda įvairūs vabzdžiai, kurių įgėlimai gali sukelti alergines reakcijas: skausmą, paraudimą, niežėjimą ir nedidelį patinimą aplink įkandimą ar įgėlimą, tai – normalu. Daugeliui žmonių simptomai, atsiradę po vabzdžio įgėlimo, praeina per kelias valandas ar dienas. Tačiau, kartais gali kilti gyvybei pavojinga alerginė reakcija (anafilaksija), dėl kurios žmogus pradeda dusti (sutrinka plaučių, širdies ar žarnyno veikla, akivaizdžiai patinsta oda, tirpsta kūno dalys), dėl to būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.