Daugelis pacientų į gydytoją radiologą kreipiasi tik tada, kai jaučia skausmą, patiria diskomfortą ar atsiranda neįprastų simptomų, tačiau tam tikros ligos ankstyvose stadijose nesukelia jokio diskomforto.

Kaip sako BIOFIRST klinikos gydytojas radiologas Tomas Tvarijonas, pradžioje lėtai besivystančios vėžio formos gali būti besimptomės. Vienas iš būdų kaip jas galima aptikti, tai profilaktinė echoskopija.  

Į procedūrą – nevalgius

Pirmiausia, norint, kad ultragarsiniai tyrimai būtų atlikti tiksliai ir efektyviai, reikia laikytis tam tikrų mitybos rekomendacijų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Tai ypač aktualu tada, kai tiriami pilvo ar dubens organai: „Pavyzdžiui, prieš pilvo ir dubens organų echoskopiją svarbiausia, kad pacientas būtų nevalgęs bent 6–8 valandas ir atvyktų su pilna šlapimo pūsle. Pavalgius arba išgėrus skysčių prasideda virškinimo procesas, tulžies pūslė pradeda išskirti tulžį, susitraukia, o maistui, patekus į skrandį ir žarnyną, pradeda kauptis dujos, kurios trukdo aiškiam pilvo organų matomumui.

Jeigu tyrimas yra planuojamas ryte, geriausia nieko nevalgyti ir į echoskopiją atvykti tuščiu skrandžiu, jei antroje dienos pusėje, pacientas anksti ryte gali lengvai užkąsti, tačiau nerekomenduojama gerti per daug skysčių, kad padidėjęs skrandžio tūris netrukdytų matomumo.“

Kaip sako gydytojas, šių rekomendacijų vertėtų paisyti, ypač, jeigu paciento kūno svoris yra didesnis ir viršija KMI normos ribas.

Kadangi didelis riebalų sluoksnis pilvo srityje ir taip apsunkina ultragarso bangų prasiskverbimą ir riboja matomumą, dėl šios priežasties kai kurie organai gali būti sunkiai įvertinami ne tik dėl blogo pasiruošimo prieš tyrimą, bet ir dėl didesnio riebalinio sluoksnio.

Taip pat gydytojas radiologas Tomas Tvarijonas primena, kad ruošiantis dubens organų tyrimui reikėtų atvykti su pilna šlapimo pūsle, todėl 1–2 valandas prieš tyrimą rekomenduojama išgerti 0,5–1 litrą vandens.

Tai padeda tiksliau įvertinti šlapimo takus, inkstus, vyrams prostatą, moterims gimdą ir kiaušides.

Echoskopija – ligų atmetimui

Neretai pacientai skundžiasi pilvo skausmais ar virškinimo sutrikimais, nors tyrimai nerodo jokių akivaizdžių patologijų.

Tai gali būti dėl to, kad daugelis virškinimo problemų, tokių kaip dirgliosios žarnos sindromas, maisto netoleravimas ar stresiniai sutrikimai, nėra matomi echoskopijos metu – tai reiškia, jog negalavimų priežasties reikia ieškoti toliau.

„Dėl šių priežasčių, kai situacija yra neaiški, rekomenduojama atlikti pilvo ir dubens organų pilną ultragarsinį ištyrimą, kad būtų įvertinta visų organų būklė.  

Tai padeda ne tik atmesti galimas akivaizdžias patologijas, bet ir suteikia vertingų duomenų, kurie gali nukreipti tolesniems, specifiniams tyrimams: „Jeigu pastebime tam tikrus pokyčius, jų patikslinimui po echoskopijos pacientus siunčiame kitiems radiologiniams tyrimams, pavyzdžiui, kompiuterinei tomografijai, magnetinio rezonanso tyrimui arba rekomenduojame gyd. gastroenterologo konsultaciją“, – sako gydytojas T. Tvarijonas.

Diskomfortą pilve gali sukelti stuburo problemos

Pasak gydytojo, išplėstinis echoskopinis tyrimas apima daugelio vidaus organų kompleksinį vertinimą. Tyrimo metu yra apžiūrimi šie organai: skydliaukė, kepenys, antinksčiai, tulžies pūslė, kasa, blužnis, inkstai, šlapimo pūslė, vyrams prostata, moterims gimda ir kiaušidės, taip pat krūtys ir pažasties limfmazgiai.

Tyrimo metu yra vertinami šie organai, nes jie žmogaus organizme atlieka svarbias funkcijas ir gali rodyti pirmuosius ligų požymius.

Pavyzdžiui, kepenys atlieka detoksikacijos funkciją ir yra atsakingos už medžiagų apykaitą. Esant onkologinėms ligoms, dažnu atveju yra paveikiamos kepenys, todėl jas svarbu tikrinti dėl galimų metastazių.

Tulžies pūslė gamina tulžį, reikalingą riebalų virškinimui, todėl echoskopijos metu aptikti akmenys, polipai, uždegiminiai pakitimai ir kiti nuokrypiai gali indikuoti sutrikusį riebalų skaidymą. Kartais tulžies akmenys gali sukelti tulžies pūslės uždegimą, dėl ko gali tekti šalinti tulžies pūslę, o pats savaime uždegimas sukelia didelius skausmus.  

Dėl galimų struktūrinių pokyčių, akmenų, yra vertinami ir inkstai bei šlapimo pūslė. Taip pat verta atsiminti, kad kai kurių organų, kaip kasos, patologijos dažnai būna besimptomės (ypač ligos pradžioje), todėl echoskopija gali padėti pastebėti pirmuosius pokyčius ir užkirsti kelią pavojingų ligų vystymuisi.

Visgi, jei echoskopijos metu nėra aptinkama jokių vidaus organų pakitimų, svarbu išsiaiškinti ar nėra stuburo problemų bei nervų šaknelių suspaudimo, kurie gali sukelti diskomfortą pilvo šonų, inkstų projekcijos srityse.

Krūtų ir prostatos tyrimai

Be vidaus organų ultragarso, moterims ne ką mažiau svarbu pasitikrinti krūtis ir pažastų limfmazgius.

Vizito pas gydytoją radiologą metu yra vertinamas krūties audinio tipas (riebalinis ar liaukinis), žiūrima ar nėra židinių, kurie gali būti ir piktybiniai, įvertinami krūtų latakai. Taip pat labai svarbu apžiūrėti ir limfmazgius, kadangi krūties vėžio atveju, jie gali būti pirmieji, į kuriuos „keliaus“ onkologinė liga.

„Moterims iki 45 metų, kai krūtyse vyrauja tankus liaukinis audinys, pirmuoju pasirinkimu siūloma echoskopija, o po 45 metų, kai vyrauja riebalinis audinys, rekomenduojama mamografija.

Jei mamografijos rezultatai nėra aiškūs, papildomai patologijos patikslinimui gali būti atlikta ir krūtų echoskopija.

Vyrams, atliekant prostatos echoskopiją, vertinamas jos dydis, struktūra ir papildomi dariniai (jei jų yra), nes prostatos patologijos gali sukelti šlapinimosi sutrikimus bei vėžį.

Siekiant įvertinti šlapimo pūslės būklę yra atliekamas liekamojo šlapimo tyrimas. Įprastai po šlapinimosi, šlapimo pūslėje neturėtų likti daug šlapimo, tačiau, jei likusio šlapimo kiekis yra per didelis, galima spręsti, jog yra reikalingas detalesnis ištyrimas dėl galimos šlapimo takų obstrukcijos, prostatos patologijos arba šlapimo pūslės inervacijos sutrikimų.“