Kaip gi magnetinės audros veikia žmogų? Dar trisdešimtajame XX amžiaus dešimtmetyje Nicoje (Prancūzija) buvo atsitiktinai pastebėta, kad miokardo infarktų atvejų pagyvenusiems žmonėms daugiausia būdavo tada, kai labiausiai sutrikdavo telefonų stočių darbas ir ryšys tapdavo praktiškai neįmanomas. Po to buvo išsiaiškinta, kad telefono ryšys sutrinka magnetinių audrų metu. Tuo remiantis ir buvo padaryta išvada, kad infarktai ir insultai, kaip ir telefono ryšio sutrikimai, yra tiesiogiai susiję su magnetinėmis audromis.

Magnetinių audrų metu neretai skundžiamasi galvos skausmais, migrena, padažnėjusiu širdies plakimu, nemiga, prasta savijauta, spaudimo šokinėjimu ir kitais negalavimais. Kodėl ima skaudėti galvą, jaučiamas svaigimas ir skausmas sąnariuose? Nustatyta, kad magnetinės audros metu kraujas ima tirštėti. Dėl tiršto kraujo sulėtėja deguonies apykaita, o pirmiausiai į deguonies stygių sureaguoja smegenys ir nervų galūnėlės.

Į magnetines audras reaguoja nuo 50 iki 70 % visos žmonijos. Stresinės reakcijos pradžia gali sutapti su magnetinės audros pradžia, arba prasidėti likus vienai arba dviems dienoms iki audros, kitaip tariant, Saulės blyksnio metu.

Įdomu tai, kad 50 % populiacijos geba adaptuotis, kitaip tariant, jų reakcija į kelias iš eilės magnetines audras su 6–7dienų intervalais sumažėja iki nulio.

Tačiau teorija, kad magnetinės audros veikia žmogaus savijautą, turi ir nemažai priešininkų. Jie įsitikinę, kad gravitaciniai pokyčiai, susiję su Žemės, Mėnulio ir saulės sistemos planetų padėtimi, nė iš tolo negali lygintis su tuo stresu, kurį žmonės patiria kasdieniame gyvenime (kratymas, greitėjantis arba stojantis viešasis transportas, staigus leidimasis žemyn arba kilimas ir pan.).