Maistingieji avokadai: šios salotos patiks net išrankiausiems

Maistingieji avokadai: šios salotos patiks net išrankiausiems

Amerikinės persėjos vaisiai, labiau žinomi kaip avokadai, ne per seniausiai tapo lietuvių lėkščių favoritais: jais labiausiai mėgstama pasikrauti energijos pusryčių metu. Taip pat dažnai avokado gabaliukai nugula ir į pietų salotų lėkštes ar maistingus ryžių, kruopų dubenėlius. Ši vienasėklė uoga, pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, turi net 30 iš maždaug 40-ies žmogui naudingų maisto medžiagų, kurias reikia suvartoti per parą. Pasak „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, geras avokadas – toks, kuris neturi įtrūkimų odelėje ar didelių juodų dėmių, nes tai žymi pernokimą. Išsirinkusius tobulą avokadą, kulinarijos technologai kviečia pasigaminti salotų su bolivine balanda, kurios puikiai tiks pasistiprinti per pietus. 

 

Avokadų nauda sveikatai

 

Dažnai rekomenduojama pirkinių krepšelį pildyti vietiniais produktais, tačiau avokadai – išskirtinė sveikatai palanki atvežtinė prekė, kurios dėl naudos organizmui nereikėtų atsisakyti. „Tai yra puikus karotinoidų, svarbių mūsų regėjimui, šaltinis. Taip pat juose gausu vitaminų C ir E, mineralų: kalio, cinko, mangano, seleno. Dar ir folio rūgšties, kuri svarbi baltymų apykaitai – ji būtina ne tik besilaukiančioms moterims, bet ir kitiems suaugusiems, vaikams. Be to, avokaduose yra  augalinių sterolių –  tai medžiagos, svarbios lėtinių uždegimų organizme slopinimui. Tiesa, dėl kryžminės alerginės reakcijos pavojaus avokadų reikėtų vengti žmonėms, kurie yra alergiški melionams, arbūzams ar moliūgams“, – rekomendacijomis dalinasi gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė.

 

Avokadų galima rasti ne tik maisto, bet ir kosmetikos produktų sudėtyje, pavyzdžiui, šampūnuose. Ši vienasėklė uoga gerai žinoma dėl savo teigiamo poveikio odai bei plaukams. Vis dėlto, dr. E. Gavelienė mano, kad grožis ir sveikata priklauso ne nuo vieno tipo produkto vartojimo, bet nuo jų įvairovės bei vartojimo saiko. „Kasdien turime gauti būtinų maisto medžiagų. Naudingieji avokadai racioną paįvairins, bet tai dar nereiškia, kad reikėtų juos valgyti be saiko. Yra ir kitas kraštutinumas – daug kas vengia avokadų dėl didesnio riebalų kiekio. Vis dėlto, tai – geri, augalinės kilmės riebalai, kuriuose daug polinesočiųjų omega-3 rūgščių, itin naudingų organizmui“, – pažymi specialistė.

 

Taigi, bolivinių balandų ir avokadų salotos – puiki proga paįvairinti racioną ir pamaitinti savo organizmą įvairiomis maistinėmis medžiagomis. Anot dr. E. Gavelienės, bolivinės balandos tai – supermaistas, kuris, lyginant su kitomis kruopomis, turi puikios sudėties augalinės kilmės baltymų.

 

Kaip išsirinkti, laikyti ir nokinti avokadus

 

Neretai tenka nusivilti, ieškant tinkamo vartojimui avokadui: daugelis gali pasirodyti per kieti ar per minkšti. Vis dėlto, anot „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olga Suchočevos, tobulas avokadas toks, kuris išsirinktas pagal vartojimo poreikius ir yra tinkamai laikomas: „Jei planuojate avokadą valgyti tą pačią ar kitą dieną, rinkitės minkštą, bet ne per minkštą – jį paspaudus, odelėje neturėtų likti įdubimo. Jei norite jį laikyti ilgiau, rinkitės kietą, bet laikykite ne šaldytuve, o kambario temperatūroje. Jei planuojate sunokusius avokadus palaikyti ilgiau – žinoma, dėkite juos į šaldytuvą, taip pristabdysite jų nokimą. O jei norite, kad sunoktų greičiau, tiesiog palaikykite saulėje arba dėkite į popierinį maišelį šalia obuolių, bananų ar pomidorų – tada susidariusios etileno dujos paspartins nokimą. Dar vienas mažiau žinomas nokinimo būdas – užberkite avokadą ryžių kruopomis ir kelioms dienoms palikite dubenyje.“ Be to, ekspertė rekomenduoja „Hass“ avokadų rūšį. Anot jos, šioje avokadų rūšyje randama daugiau riebalų nei kituose. Be to, jie pasižymi sodresniu sviestiniu skoniu, yra jaučiamos riešutų natos.

 

Renkantis avokadus O. Suchočeva rekomenduoja pirmiausia juos gerai apžiūrėti. „Jei avokadai turi įtrūkimų odelėje ar didelių juodų dėmių, turbūt bus pernokę, todėl tokių nepirkite. Jei dairotės „Hass“ rūšies avokadų, ieškokite jų tamsiai žalios spalvos ar net beveik juodų, nes šviesesnio atspalvio – žali – dažniausiai yra neprinokę. Tiesa, tai galioja tik šios rūšies avokadams. O jei parsinešėte avokadą iš parduotuvės ir norite įsitikinti, ar jis gerai prinokęs, pabandykite nuplėšti kotelį – jei tai sunku padaryti, greičiausiai bus neprinokęs, o jei jį lengvai nuimate ir viduje minkštimas žalias, be rudų dėmių – jis tinkamiausias skanauti“, – sako „Rimi“ specialistė.

 

Norintys į savo racioną įtraukti daugiau avokadų, gali tam pasiruošti iš anksto. O. Suchočeva pataria produktų įsigyti pigiau, sekant skelbiamas akcijas bei atkreipti dėmesį į privačios etiketės produktus. Taip pat verta patikrinti asmeninius pasiūlymus „Rimi“ lojalumo kortelių terminale arba mobilioje aplikacijoje: „Daugiausia sutaupyti galima planuojant savo meniu iš anksto ir pasinaudojant „Mano Rimi“ lojalumo programa, suteikiančia asmeninius pasiūlymus, papildomas nuolaidas arba kaupimą nuo išleistos sumos“.

 

„Rimi“ kulinarijos specialistai kviečia praturtinti savo pietų dėžutę maistingomis avokadų ir bolivinių balandų salotomis.

 

RECEPTAS

 

Avokadų ir bolivinių balandų salotos

 

Patiekalui reikės:

 

2 puodelių vandens (480 ml);

1 puodelio nuplautos bolivinės balandos (170 g);

2 puodelių šviežių špinatų (80 g);

1 didelio agurko;

4 „Roma“ pomidorų;

2 prinokusių avokadų;

1 citrinos sulčių;

4 šaukštų ypač tyro alyvuogių aliejaus;

Pipirų ir druskos pagal skonį;

 

Gaminimo eiga:

 

  1. Nedideliame puode užvirinkite vandenį, pasūdytą žiupsneliu druskos. Suberkite bolivinę balandą, uždenkite ir virkite 15 minučių arba kol vanduo įsigers. Perkelkite į vidutinio dydžio dubenį, kad atvėstų iki kambario temperatūros, tada išpurtykite bolivinę balandą.
  2. Bolivinę balandą 20 minučių palaikykite šaldytuve.
  3. Sudėkite špinatus, agurkus, pomidorus ir avokadą į dubenį su bolivine balanda ir sumaišykite.
  4. Įpilkite citrinos sulčių, alyvuogių aliejaus, druskos, pipirų ir gerai išmaišykite.

 

Skanaus!

Komentarai

Ar žinote, kad...

JAV specialistai teigia, kad gripas gali kelti daug didesnį pavojų negu raupai ar juodligė – jie nustatė, kad esama ryšio tarp gripo ir mirtinų infarkto atvejų, ir tvirtina, jog su gripu susijusių mirčių esama keturis kartus daugiau, negu iki šiol teigta.

Kitas faktas