Akmenys – patys seniausi mūsų pasaulio „gyventojai“. Daugelis mano, kad jie turi sielą ir geba kaupti kosmoso, saulės ir žemės energiją, o tikro meistro rankose ją atiduoti, gydyti fizinius ir dvasinius negalavimus.

Masažas akmenimis yra pagrįstas termoterapija – kitaip tariant, karštų ir šaltų akmenų kaitaliojimu. Lygūs ir šiurkštūs, stambūs ir smulkesni, pašildyti ir vėsūs akmenys – taip atrodo pagrindiniai tokio masažo įrankiai.

Romanas su akmenimis

Akmenys tarytum moko savo pavyzdžiu ramybės, atsparumo, suteikia sveikatos. Savaime suprantama, akmenų terapijoje didelę reikšmę turi ir savitaiga.

Pasiskaičius masažo salono lankstinuke apie tai, kad jie šiai procedūrai naudojami jau nuo senų senovės, apie egzotiškas šalis, iš kurių atkeliavo konkrečiame salone naudojami akmenys, nevalingai imama įsivaizduoti, kad štai tuoj iš nervingo, prastos sveikatos miestiečio virsime nepajudinamu kaip uola išminčiumi. Galima pradėti tikėti, kad specifinė energija, kurią spinduliuoja kiekvienas akmuo, sumažins įtampą, kad energijos sankaupos kurioje nors kūno dalyje bus paskirstytos po visą organizmą taip, kad jos niekur nepritrūktų, kad ji neutralizuos neigiamą poveikį, daromą mūsų biopoliui, ir šis kontaktas atblokuos energetinius kūno kanalus.

Visa tai gali nuskambėti kaip mistika, pramanai, tad nenuostabu, jog toli gražu ne visi tiki gydomąja akmenų galia. Viskas turi daug paprastesnį paaiškinimą: karšti akmenys, uždėti ant „strategiškai svarbių“ organizmo taškų (išilgai stuburo, ant smilkinių, ausų kriauklių, delnų, pėdų) arba tų pačių vietų masažas pašildytais akmenimis priverčia išsiplėsti kraujagysles ir parausti odą. Tose vietose pagerėja kraujotaka ir suaktyvėja medžiagų apykaita.