Akmenų atrankos masažui principas paprastas: „karšti“ akmenys atvežami iš šiltų kurortų, iš šalių, esančių netoli pusiaujo, o „šalti“ – iš šalių, esančių arčiau poliarinio rato. Nors žiūrint plika akimi jų kilmę nustatyti nespecialistui tikriausiai neįmanoma.

Masažui karštais akmenimis dažniausiai naudojamas ugnikalnių bazaltas. Manoma, kad jis sujungia visas keturias stichijas – ugnį, vandenį, orą ir žemę, ir čia slypi gydomoji jo galia. Šaltam masažui tinka marmuras. Mėgstami ir jūros akmenys.

Kad ir kokia paprasta atrodytų akmenų terapija, užsiimti ja savarankiškai neverta. Masažas, atliekamas neprofesionalo, gali būti pavojingas, ypač jeigu naudojami akmenys.

Profesionaliam masažui reikia tam tikros formos akmenų, kad jie būtų nustatyto dydžio ir svorio, kad nekenktų organizmui. Kadangi tokio masažo metu veikiama nugara, labai lengva peržengti tą plonytę ribą, skiriančią gydomąjį masažo efektą nuo žalingo poveikio gyvybiškai svarbiems organams.

Dėl tos pačios priežasties neverta lankytis abejotinos reputacijos salonuose – savo sveikatą galima atiduoti tik į patikimas rankas.

Vienas seansas trunka nuo pusvalandžio iki pusantros valandos.

Akmenų terapija netaikoma, jeigu pacientas nejautrus temperatūros pokyčiams, serga stuburo ligomis, jeigu tai – nėščia moteris, yra diabeto komplikacijų, nustatyta venų trombozė.

Praeitis

Amerikos indėnai buvo akmenų terapijos pradininkai. Jie naudojo pašildytus akmenis įvairių negalavimų gydymui, iš dalies – moterų menstruacijų skausmų mažinimui. Ne mažiau populiarus šis būdas buvo ir tarp vikingų, kurie akmenimis greitino žaizdų gijimą, gydė peršalimą.