Apie tai, kad dabartinė pasaulinė ekonominė sistema yra neveiksni ar net žalinga, buvo kalbama daug ir įvairiomis progomis, tačiau tik prieš kurį laiką, pradėjus skelbti nieko gera nežadančius duomenis apie klimato atšilimą ir į šią diskusiją vis aktyviau įsitraukiant aplinkosaugininkams, problemos sprendimas – nors kol kad dar tik teoriniame lygmenyje – gerokai pasistūmėjo. Tausojantis vartojimas ir darni gamyba – šie žodžiai tapo raktinėmis sąvokomis kuriant ateities pasaulį, jo ekonomiką. Kas šioje srityje jau padaryta ir bus daroma artimiausiu metu?

Vartojimo mastai skiriasi

Kaip teigė dr. Neil Coles iš Vupertalio instituto, Vokietija (Vupertalio institutas specializuojasi tausojančio vartojimo ir darnios gamybos pasaulinių problemų sprendimo srityse), vartojimas ir gyvenimo stilius įvairiose šalyse labai skiriasi. Pavyzdžiui, Vokietijoje vienas gyventojas per metus suvartoja 80 tonų maisto, tuo tarpu Butane (Pietų Azija) vienam gyventojui per metus tenka tik 0,5 tonos maisto.

Suprantama, turtingiausios ir labiausiai išsivysčiusios šalys išleidžia ir daugiausiai lėšų savo gamtos apsaugai. Todėl tas poveikis dažniausiai pasireiškia demografiškai nuo jų atitolusiose, skurdžiose šalyse – tai ir atogrąžų miškų, vandens telkinių ir kitokios problemos. Tuo tarpu skurdžių šalių visuomenės neturi "už ką" vartoti. Taigi iš esmės šiuo metu tendencija yra tokia, kad labiausiai nukenčia tie, kas mažiausiai vartoja.

Daugiausia blogo vartojimo pavyzdžių – iš Amerikos

Anot dr. Neil Coles, netinkamo vartojimo pavyzdžių apstu visame pasaulyje, tačiau greičiausiai į akis krinta amerikiečių gyvenimo būdas. Pavyzdžiui, JAV nuolat reklamuojami mažai reikalingi ar visai nereikalingi įvairūs buitiniai prietaisai, remonto įranga. Statistika tokia – pusė Amerikos gyventojų turi elektrinius gręžtuvus, tačiau daugelis jų panaudojami tik 6–13 minučių per visą jų gyvavimo ciklą. Kokia galėtų būti išeitis? Vietoj gamybos kurti naudotų prekių rinką arba steigti prietaisų nuomos punktus.