Senovės graikai ir romėnai maudynes laikė labai svarbia civilizuoto žmogaus gyvenimo dalimi. Valstybinės ir privačios pirtys tais laikais buvo labai plačiai paplitęs reiškinys. Žmonės mokėjo vertinti ne tik švarą, bet ir maudynių teikiamus malonumus. Šiandien, kai jais praktiškai būtų galima mėgautis kone kiekvienuose namuose, deja, dažniausiai pirmenybė teiktina visai kitoms procedūroms.

Gera žinoma, kad vonios gali ne tik gydyti, bet ir padėti išsaugoti grožį. Jos naudotos mažinti raumenų skausmams, sumažinti nervinę įtampą, odos sudirgimus, svorį ir išvalyti organizmą.

Šiandien nebereikia nė kojos iškelti iš namų – vonia yra praktiškai kiekvienuose namuose. Vis dėlto mūsų dinamiškame ir greitai besikeičiančiame pasaulyje maudynėms vonioje nelieka laiko – mes tiesiog nusiprausiame po dušu ir vėl kimbame į darbus. Yra ir kitų priežasčių – kai kam šis malonumas atrodo labai brangus, be to, entuziazmo neprideda ir tai, kad tenka šveisti žolių ir aliejų likučius. Savaime suprantama, niekas papildomo darbo nenori.

Žolelių vonios ar dušas?

Įsivaizduokite sceną – jūs esate vonios kambaryje. Užsidegėte žvakutes, įsijungėte mėgstamą muziką ir pripylėte vonią šilto vandens. Įdedate muslino maišelį su žolėmis, nusirengiate ir įlipate. Lėtai panyrate, galvą pasidedate ant rankšluosčio. Atsipalaiduojate ir imate trinti kūną maišeliu su žolėmis, įkvepiate rožių arba levandų aromato. Įtampa, skausmas ir visi rūpesčiai lieka vonioje. Jūs ištraukiate kamštį ir viskas nuteka į kanalizaciją. Juk tai puiku?

Jeigu norite maudytis po dušu, galite taip pat naudoti žoleles. Užpilkite maišelį su žolėmis verdančiu vandeniu ir palikite 10 minučių. Įpilkite į tą patį indą šalto vandens, išsitrinkite „arbata“ visą kūną, arba tiesiog pririškite maišelį prie dušo – tegul vanduo teka kiaurai. Tada patrinkite kūną drėgnu maišeliu.